Kaip saugoti sveikatą kaitros metu?

  • Teksto dydis:

Ar žinote, kad per karščius galima nukentėti ne tik dėl nudegimų, šilumos ar saulės smūgio, bet ir hipoksijos – deguonies bado. Kaip elgtis, kad to neįvyktų, pataria visuomenės sveikatos specialistai. Jie atkreipia dėmesį ir į tai, kas labiausiai turėtų saugotis karščio.

Jautriausios grupės

„Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų, 65 metų ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų)“, – įspėja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) specialistai, parengę elgesio per karščius rekomendacijas.

Karštą dieną rekomenduojama stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose ar darbe, reikėtų rasti kitų būdų praleisti laiko vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 °C, nes didelis temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus patalpų temperatūrų taip pat kenkia sveikatai.

Per karščius reikia dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. „Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą“, – rašoma SMLPC pranešime spaudai.

Daug baltymų turintis maistas, pavyzdžiui, mėsa, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Vengti riebių patiekalų

Vyraujant karštiems orams, reikėtų vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad daug baltymų turintis maistas, pavyzdžiui, mėsa, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

Taip pat primenama nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. „Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Taip pat reikia patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius ir saugos diržai ne per karšti, kad vaikas nenusidegintų“, – teigiama pranešime.

Reikia daryti pertraukas

Per karščius reikia riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 val. Sodo, daržo ir kitus ūkio darbus reikėtų susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams turi būti numatytos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Einant į lauką, reikia užsidėti galvos apdangalą arba naudoti skėtį. Taip pat lauke reikia dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius, naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 minučių prieš išeinant į lauką.

Poilsiui gamtoje svarbu pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Per karščius rekomenduojama:

• Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

• Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.

• Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

• Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

• Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainės skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.

• Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad, esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

• Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:

• esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);

• kūno temperatūrai pakilus iki 40°C ir daugiau, esant karštai ir šlapiai odai;

• radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių