Kaip lietuviams sveikumu prisivyti europiečius

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Vis dar esame tarp trumpaamžiškiausių europiečių, daugiausia besižudančiųjų, nuo paauglystės rūkančių ir geriančių, šykščių sveikatos sektoriui. Vis dėlto gerų poslinkių yra – pavyko atsiplėšti nuo visiškų autsaiderių.

Daugėja mirčių

Lietuva šiuo metu – vienas karščiausių COVID-19 židinių ES. Pagal sergančių COVID-19 skaičių 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites esame treti ES po Liuksemburgo ir Kroatijos.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro gruodžio 5 d. duomenimis, Lietuvos rodiklis buvo 1 062, o Airijos 75, Suomijos 109. Tiesa, Vakarų Europos ir kai kuriose kitose šalyse susirgimų pikas jau praėjęs, bet ir mūsų kaimynų latvių ir estų rodikliai kur kas geresni nei Lietuvos (atitinkamai 411 ir 367). Kol kas nepirmaujame pagal mirtis, tačiau pastarųjų savaičių tendencijos prastos.

Per devynis pirmus šių metų mėnesius mirčių buvo 682 daugiau nei pernai. 95 žmonės mirė nuo COVID-19, tačiau kodėl netekome dar beveik 600 gyvybių daugiau nei pernai, aiškaus atsakymo nėra.

Nors pirmąją pandemijos bangą atrėmėme sėkmingiau nei daugelis šalių, dabar perlaužti vis naujus antirekordus viršijančios kreivės nepavyksta. Praėjusią savaitę – dar du nauji antirekordai – 2 848 nauji atvejai, 28 mirtys.

Tačiau Higienos instituto (HI) skelbiama mirčių ir jos priežasčių statistika rodo, kad ir atmetus koronaviruso aukas, šiemet mirė daugiau žmonių nei pernai. Turimi duomenys iki spalio, dar iki antros COVID-19 bangos, rodo, kad šiemet iš viso mirė 29 699 žmonės, 682 daugiau nei pernai.

Nuo COVID-19 mirė 95, dar devyniolikos užsikrėtusiųjų koronavirusu gyvybė užgeso dėl kitų priežasčių. Bet kodėl vien per devynis pirmus šių metų mėnesius netekome dar beveik 600 gyvybių daugiau nei pernai, aiškaus atsakymo nėra. Skirtingais mėnesiais skirtinga buvo ir statistika: kovą, birželį, rugpjūtį ir rugsėjį daugiau mirė šiemet, gegužę ir liepą – pernai, balandį – beveik tiek pat.

"Dėl su COVID-19 nesusijusių mirčių niekas nepaaiškėjo, nes kol kas priežastiniai ryšiai ėjo ne mokslinių įrodymų keliu, o paprasčiausiai principu "Post hoc ergo propter hoc" (po to, vadinasi, dėl to), kuris sukritikuotas jau gal prieš 250 metų", – sako HI Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius.

Jis primena, kad yra sugestija, jog pirmojo karantino metu galėjo sumažėti paslaugų teikimas ligoniams, sergantiems širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ir kitomis ligomis. "Santaros" klinikų kardiologai tyrėjai įrodė, kad tikrai sumažėjo. "Tačiau čia vėl tas pats "po to, vadinasi, dėl to". Kad tai galėjo turėti įtakos, reikia kitokio tyrimo: paanalizuoti visų mirusiųjų atvejus, nustatyti, kad jie prašė sveikatos priežiūros paslaugų ir negavo. Ir tik tada būtų galima teigti, kad jie mirė negavę būtinos pagalbos", – mano R.Gurevičius.

Visose šalyse dėl COVID-19 suprastėjo sveikatos paslaugų prieinamumas. Neabejotinai pandemija atsispindės ir kituose pastaruoju metu gerėjusiuose europiečių sveikatos rodikliuose, konstatuojama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ką tik paskelbtoje kasmetinėje šalių sveikatos būklės ataskaitoje ("Health at a Glance").

Vyrai – tarp trumpaamžiškiausių

Vienas iškalbingiausių sveikatos rodiklių – vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Pastaruoju metu ji ilgėjo visose ES valstybėse, o Lietuvoje šis tempas buvo netgi spartesnis.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos mokslų instituto profesorė, Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė dr. Danguolė Jankauskienė primena, kad per pastarąjį dešimtmetį vidutinė mūsų gyvenimo trukmė pailgėjo ketvertu metų. Tačiau vidutiniškai lietuvis gyvena kiek ilgiau nei 76 metus, o statistinis europietis – 81-us. Tokio amžiaus sulaukia dviejų trečdalių ES valstybių gyventojai, o ispanai net 83,5 metų. Tegalime džiaugtis, kad pralenkiame Bulgariją (75 metai), Latviją (75,1) ir Rumuniją (75,3).

Tačiau lietuviai vyrai tegyvena kiek daugiau nei 71 metus, trumpaamžiškesni tik latviai. Ir kitose ES šalyse vyrų amžius trumpesnis nei moterų, tačiau šis atotrūkis siekia šešerius, o Lietuvoje ir Latvijoje – apie dešimt metų.

Vyrų gyvenimo trukmę trumpina alkoholis, rūkymas ir su tuo susijusios ligos, kaip ir išorinės mirties priežastys, pagal kurias Lietuvos vyrai pirmauja ES. Didžiausią jų dalį sudaro savižudybės. Visur vyrai nusižudo dažniau nei moterys, bet Lietuvoje net penkis kartus daugiau.

Ir pagal bendrą savižudybių skaičių 100 tūkst. gyventojų pirmaujame tarp kitų europiečių: vidutiniškai jų ES vienuolika, Kipre, Graikijoje, Italijoje ir Maltoje nėra nė šešių, o Lietuvoje net 26.

Žinoma, siekis gyventi ne tik ilgai, bet ir kuo ilgiau būti sveikiems. Tai atspindintis rodiklis – vidutinė sveiko gyvenimo trukmė. D.Jankauskienė džiaugiasi, kad tendencijos Lietuvoje po truputį pradėjo gerėti ir per metus pralenkėme kelias valstybes.

Danguolė Jankauskienė

Pavyzdžiui, Maltoje ir Švedijoje vyrai geros sveikatos būklės būna net apie 90 proc. savo gyvenimo, o moterys 85 proc. Ir taip gyvename keleriais metais trumpiau nei kiti europiečiai, bet mūsų vyrai 21 proc. savo gyvenimo, o moterys 27 proc. praleidžia būdami gana blogos sveikatos būklės ar turėdami negalią. O vyresnių nei 65 metų žmonių net 43 proc. turi daugybinių chroninių susirgimų, sveikų žmonių šioje amžiaus grupėje yra tik 39 proc. vyrų ir 32 proc. moterų. Pasak D.Jankauskienės, tai ir milžiniška našta sveikatos sistemai, kurios finansavimas Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra gana prastas.

Kūdikių gyvybes saugoti sekasi

D.Jankauskienė džiaugiasi, kad į gerą pusę pasistūmėjome ir pagal mirtingumo statistiką – nebesame tarp visiškų autsaiderių, o jau penkti nuo galo. Vis dėlto iki sveikiausių šalių mums toli. Pavyzdžiui, 100 tūkst. prancūzų tenka 838 mirtys, o tokiam pat skaičiui lietuvių – 1 418, tai yra per 40 proc. daugiau nei vidutiniškai ES.

Pagal mirštamumo nuo išeminės širdies ligos rodiklius Lietuva yra blogiausioje situacijoje ES – 536 mirtys 100 tūkst. gyventojų. Esame net dvigubai blogesnėje situacijoje nei kaimyninė Estija, ką ten lygintis su kai kuriomis Vakarų šalimis. "Tačiau EBPO ataskaitoje lyginami 2017 m. mirštamumo duomenys, o vėlesni turėtų būti kur kas geresni, nes Lietuva yra įkūrusi šių ligų gydymo klasterius. Nors sergamumas vėžiu ir auga, dėl profilaktinių programų mirštamumo kreivė irgi pradeda linkti žemyn", – sako D.Jankauskienė.

Pasak jos, tradiciškai nebloga motinos ir vaiko sveikatos apsaugos ir mūsų perinatalinio bei kūdikio mirtingumo situacija. "Kadangi šie rodikliai jautriausiai reaguoja į sistemos neigiamus veiksnius ir pokyčius, galime teigti, kad laiku sutvarkyta perinatalinių ligų profilaktikos ir gydymo sistema duoda rezultatus ir, kai norime sukurti darniai veikiančią sistemą, galime tai padaryti", – pabrėžia MRU profesorė.

Vis dėlto ir čia dar yra kur pasitempti: pagal kūdikių mirtingumo rodiklį – 3,4 atvejo 1 tūkst. gimimų – atitinkame ES vidurkį, bet mus lenkia net keturiolika šalių, pavyzdžiui, Estijoje šis rodiklis 1,6.

Tačiau, pabrėžia D.Jankauskienė, nerimą kelia skiepijimo rodikliai: visai neseniai jais galėjome didžiuotis, o dabar mus linksniuoja už tymų epidemiją 2019 m., dėl netinkamų vakcinacijos apimčių. Lietuvoje proporciškai gyventojų skaičiui pernai buvo daugiausia naujų tymų atvejų (29,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Pasak ekspertės, nerimą kelia ir tai, kad pusė mergaičių ir trečdalis berniukų skundžiasi turintys sveikatos problemų, kaip ir paauglių savižudybių skaičius, kuriuo pirmaujame ES, pustrečio karto lenkdami ES vidurkį.

"Apskritai vaikų sergamumas Lietuvoje per pastaruosius 20 metų išaugo tris kartus, suaugusiųjų – du kartus. Tai rodo, kad daugiau ir anksčiau diagnozuojame ligas, bet sveikatos paslaugų poreikis labai didėja ir senstanti populiacija indikuoja, kad tai tęsis toliau, nes turime gana nesveiką pagyvenusių žmonių kartą", – pabrėžia D.Jankauskienė.

Pastarąjį dešimtmetį vidutinė mūsų gyvenimo trukmė pailgėjo ketvertu metų, tačiau vidutiniškai lietuvis gyvena tik kiek ilgiau nei 76 metus, o dviejų trečdalių kitų ES šalių gyventojai sulaukia 81-ų ir daugiau. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Nebe gėrimo čempionai

Savo sveikatą dažnai susigadiname patys. Gera žinia, kad šiemetėje EBPO ataskaitoje nebesame gėrimo čempionai. Per pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas sumažėjo daugumoje ES šalių, o labiausiai – apie 3 l gryno alkoholio per metus vienam suaugusiajam sumažėjo Estijoje, Graikijoje ir Lietuvoje.

Tačiau tas sumažėjimas graikams padėjo tapti ES mažiausiai geriančia valstybe (6,1 l), o mes pakilome į šeštą vietą nuo galo (11,2 l), didžiausių gėrovų titulą užleisdami latviams (12,6 l).

Gera žinia, kad per dešimtmetį kiek sumažėjo rūkalių tarp suaugusiųjų ir dabar pagal jų kiekį atitinkame vidutinį statistinį europietį. Tačiau nors daugelyje ES šalių ir paaugliai rūko vis mažiau, bet ne Lietuvoje – esame viena iš trijų šalių, kur tokių padaugėjo ir ūgtelėjimas didžiausias. Parūko vienas iš šešių statistinių Europos ir vienas iš keturių Lietuvos penkiolikamečių, ir tai antras pagal blogumą rodiklis ES. Palyginkime: Airijoje, Portugalijoje, Maltoje, Švedijoje ar Belgijoje – mažiau nei kas aštuntas.

Nors ES šalyse mažėja alkoholį vartojančių paauglių, tačiau Lietuvoje tokių apie trečdalis, ir mus lenkia tik danai.

Ir šykštūs, ir išlaidūs

Lietuva – tarp tų valstybių, kurios sveikatos apsaugai yra šykščiausios, nors pagal išlaidų augimo tempus per pastaruosius kelerius metus esame treti: jos kasmet padidėja apie 6,3 proc. HI duomenimis, 2018 m., palyginti su 2017-aisiais, einamosios išlaidos sveikatos priežiūrai padidėjo 8,7 proc., iki 2,97 mlrd. eurų. Tai sudarė beveik 6,6 proc. nuo BVP, ir ši dalis nuo 2013-ųjų didėja.

Tačiau šis skaičius – su privataus sektoriaus lėšomis, kurios sudaro trečdalį visų sveikatos išlaidų. Valdžios sektoriaus einamosios išlaidos sveikatos priežiūrai siekė beveik 2 mlrd. eurų. arba 4,4 proc. nuo BVP.

Eurostato duomenimis, tarp ES šalių pagal išlaidų sveikatos priežiūrai dalį nuo BVP Lietuva lenkia tik penkias šalis – Lenkiją, Estiją, Latviją, Rumuniją ir Liuksemburgą ir mums toli iki šveicarų, prancūzų ar vokiečių, kurie sveikatai skiria per 11 proc. nuo BVP. Skaičiuojant sveikatos išlaidas pagal perkamosios galios paritetą, Lietuva išleido 1 714 eurų vienam gyventojui, daugiausia teko šveicarui – 5 255 eurai, o mažiausiai rumunui – 1 212 eurų.

Nors pinigų turime mažiau, kai kur išlaidumu lenkiame kur kas turtingesnes šalis. HI pateikiamais duomenimis, nors per pastarąjį dešimtmetį stacionaro lovų skaičius sumažėjo 14 proc., už Lietuvą daugiau aktyvaus gydymo lovų skaičiuojant pagal gyventojų skaičių turi tik Bulgarija, Vokietija ir Austrija.

Daugiau nei Lietuvoje praktikuojančių gydytojų turi tik Austrija, Norvegija ir Vokietija. Tačiau slaugytojų pas mus daugiau nei dukart mažiau nei Norvegijoje, nors akivaizdu, kad juos ir parengti, ir išlaikyti daug pigiau nei gydytojus.

Beje, esame šalis, kur odontologų 1 tūkst. gyventojų beveik daugiausia ir per pastarąjį dešimtmetį jų skaičius išaugo apie 40 proc.

"Finansavimas sveikatos sričiai Lietuvoje buvo tarp mažiausių ES ir toks išlieka. Didėja pacientų išlaidos iš savo kišenės už sveikatos paslaugas ir ypač vaistus. Kad priartėtume prie ES ir EBPO šalių, turime sveikatos priežiūrai skirti daugiau lėšų. Bet šio sektoriaus infrastruktūra tikrai gerai išvystyta, tik turime atidžiai įvertinti ir efektyviai naudoti turimus resursus, tinkamai planuoti, kokių paslaugų kur galime suteikti", – sako į Seimą išrinkta Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Jurgita Sejonienė.

Ji atkreipia dėmesį į EBPO ataskaitoje minimus stacionaro lovų skaičius Lietuvoje, kurie yra kur kas didesni nei ES vidurkis. Tad, neabejoja Seimo narė, reikėtų teikti daugiau dienos stacionaro, taip pat ir chirurgijos, ambulatorinių, psichikos sveikatos ambulatorinių paslaugų, didinti slaugos prieinamumą.

"Svarbu užtikrinti sveikatos paslaugų ir kokybę, ir prieinamumą. Jei dalį jų kokybiškai galima teikti tik aukštos kvalifikacijos centruose, tai kitas galima teikti kuo arčiau paciento, nes paslaugų prieinamumas ir artumas yra labai svarbus faktorius. Verta išlaikyti dabar COVID-19 atveju išbandytą bendradarbiavimo tarp skirtingų regioninių ligoninių modelį", – sako Seimo narė. Pasak jos, būtina peržiūrėti, kokias paslaugas turi teikti gydytojai, o kokioms užtektų slaugytojų ar mažiau kvalifikuotų komandos narių.

Visose šalyse dėl COVID-19 suprastėjo sveikatos paslaugų prieinamumas. Neabejotinai pandemija atsispindės ir kituose pastaruoju metu gerėjusiuose europiečių sveikatos rodikliuose.

Išsilavinusieji gyvena ilgiau

Beje, Lietuva iki 2000 m. pagal sveikatos rodiklius buvo lyderė tarp Baltijos šalių, tačiau paskui mūsų sveikatos rodikliai pradėjo drastiškai blogėti, ypač tarp pagyvenusių žmonių.

"Kaip tik jie savo kailiu patyrė visus perėjimo iš socializmo į kapitalizmą iššūkius ir valdžios dėmesio stygių socialiniams sektoriams. Didelis nedarbas, pensininkų skurdas, stresas, alkoholis, socialiniai netolygumai, nesveika gyvensena ir save žalojantis elgesys – tai faktoriai, sukeliantys ligas. Trūko dėmesio visuomenės sveikatai, gyventojų sveikatos raštingumo didinimui", – konstatuoja MRU profesorė D.Jankauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad EBPO ataskaitoje pabrėžiama sveikatos būklės netolygumo problema, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalyse: jose vyrų be vidurinio išsilavinimo vidutinė gyvenimo trukmė net septyneriais metais trumpesnė nei turinčiųjų aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o moterų – trejais. Tai priklauso nuo mirtingumo rodiklių netolygumų, ir ypač dėl išorinių priežasčių šiose išsilavinimo grupėse, taip pat ir nuo gyvensenos skirtumų dėl žalojančio elgesio, kurio daugiau tarp žemesnio socialinio statuso žmonių.

"EBPO pabrėžiama, kad Lietuva turi didžiausią potencialą pagerinti vidutinės gyvenimo trukmės ir mirtingumo rodiklius sutvarkiusi rizikos sveikatai veiksnius tarp mažiausiai bei labiausiai išsilavinusių žmonių ir ypač tarp vyrų. Turime HI sukurtą SveNas sistemą, per kurią galime net savivaldybėse stebėti šiuos netolygumus ir imtis priemonių jiems mažinti. Reikia tik tuo užsiimti su didele socialinio sektoriaus ir savivaldybių pagalba", – pabrėžia MRU profesorė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

anonimas

anonimas portretas
a mes europai duosim foru iš kito galo

pries du metus teko buti anglo ir lietuves vestuvese

pries du metus teko buti anglo ir lietuves vestuvese portretas
lietuviai tikrai atsilike,po dvieju valandu anglai ir veme ir si ko ir vartesi ,lietuviai buvo tik pagere ,tikrai reikia vytis mums rukialems.

tam ,,,-dziaukites,,,,-- cia URM uzveztinio

tam ,,,-dziaukites,,,,-- cia  URM  uzveztinio  portretas
corona viruso platintojo xoxolu banderlogo komentaras ....???
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių