- Psichologė Dovilė Bubnienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugsėjo 10-ąją, Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, prisimindami pasitraukusius iš gyvenimo, raginome vieni kitus būti dėmesingais ir atidžiais sau bei kitam. Lietuva, kaip ir daugelis besirūpinančių savo visuomenės narių sveikata šalių, rengia ir įgyvendina savižudybės prevencijos programas. Net jei iki šiol ne viskas vyksta sklandžiai, visgi tai yra prasmingi žingsniai, tikintis sumažinti kasmet nusižudančiųjų skaičių.
Iki šiol gana stipriai buvo akcentuojama tai, jog itin svarbu padėti sergantiems psichikos ligomis ir turintiems savižudiškų minčių ar ketinimų, taip pat jau bandžiusiems nusižudyti ir nusižudžiusiojo artimiesiems. Tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į asmenis, išgyvenančius įvairias gyvenimiškas ar situacines krizes: skyrybas, nedarbą, sunkią traumą, ligas. O tokių yra kur kas daugiau. Negalima ir netgi pavojinga patikėti, kad nusižudo tik sergantieji sunkiomis psichikos ligomis. Padidintos rizikos zonoje galime atsidurti bet kuris iš mūsų, jei tik neteks pamatinio tikėjimo, gebėjimo kurti ir svajoti. Juk nevilties, nusivylimo, skausmo ir vienatvės momentų pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime.
Kiekviena savižudybė savyje slepia didžiulę neviltį ir netektį: šeimos, autoriteto, turto, darbo, sveikatos, tikėjimo. Net jei iš šalies žiūrint kitiems tai neatrodo baisu, būtent tą konkretų žmogų gali ištikti ypatinga psichologinė krizė. Žodis krizė savyje visuomet talpina pokyčių galimybę. Krizėmis vadinamos netikėtos, sunkios gyvenimo permainos, pasikeitimai, kuriuos visada lydi pernelyg didelis nerimas, baimė, kaltė, gėda, įtampa, grėsmė, nesaugumas, pavojus, pasimetimas ir įvairūs kiti psichologiniai išgyvenimai.
Įvairių krizių patiriame kiekvienas ir, vargu, ar įmanoma jų išvengti. Svarbu žinoti, kad kiekviena krizė turi dvi galimybes: pirma – krizės įveikti nepavyksta. Tokiu atveju, žmogaus psichologinė ir emocinė būsena prastėja, keičiasi jo asmenybė, motyvacija, santykiai su artimaisiais. Vyrų ir moterų patiriami simptomai gali skirtis. Vyrams stipriai pasikeičia nuotaika, atsiranda nekontroliuojamas pyktis, susierzinimas, agresija, elgesys gali tapti neapgalvotas ir rizikingas. Moterys tampa labiau jautrios ir verksmingos, apatiškos ir silpnos. Gali padidėti suvartojamo alkoholio kiekis. Neretai imama šalintis artimųjų, draugų. Atsiranda nemiga arba padidėjęs miego poreikis, išsakomas nusivylimas, bejėgiškumas, išeities nematymas.
Ilgiau nei du ar tris mėnesius užsitęsusi krizė chronizuojasi, vis labiau kenčia fizinė ir psichikos sveikata. Kraštutiniu atveju atsiranda savižudiškos mintys, ketinimai ir/ar bandymai žudytis. Tokiu atveju žmogui jau reikalinga gydytojo psichiatro pagalba ir priežiūra, įvairios kitos intervencijos, tokios kaip Saugumo plano sudarymas ir pan.
Papildomi rizikos faktoriai krizės chronizacijai ir/ar savižudybei:
Vienatvė ir socialinės paramos trūkumas;
Pernelyg dideli lūkesčiai;
Negebėjimas efektyviai įveikti stresą;
Alkoholio ar narkotikų vartojimo įpročiai;
Vaikystės psichologinės traumos ar patirtas smurtas;
Netektys.
Antroji krizės galimybė – įveikti
Norisi akcentuoti šią, antrąją, krizės galimybę. Kalbėti apie viltį, kad krizę, sunkumą galima įveikti. O susidūręs su sunkumais ir sėkmingais juos įveikęs, žmogus stiprėja, įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, psichologinio atsparumo. Kartais sėkmingam įveikimui pakanka savo paties resursų, kai kada – draugų ir artimųjų. Tiesa, dėl itin stipraus giminystės ar emocinio ryšio, artimieji neretai išgyvena ne ką mažesnes emocijas ir dėl šios priežasties nesugeba suteikti tinkamos paramos. Todėl svarbu prisiminti, kad kauniečiai gali kreiptis į psichologus, kurie tinkamai lydės krizės įveikimo etape, užtikrindami anonimiškumą.
Mums visiems atsiranda pareiga tapti budresniais. Jei suvokiame, kad šalia esantis tapo kitoks – pasikeitė jo elgesys, įpročiai, temos, atkreipkime dėmesį, pasikalbėkime su juo. Būkime drąsesni patikrinti, ar šalia esantis neprarado vilties, ar turi ateities viziją. Nes taip jau yra, kad tikėdamas, turėdamas viltį ir mylėdamas, žmogus renkasi gyvenimą.
Nuo rugpjūčio 16 d. Kaune įgyvendinamas savižudybių prevencijos modelis. Pagal jį Kauno mieste kiekvieną dieną teikiama nemokama anoniminė psichologinė pagalba kauniečiams.
Kauno mieste anoniminė psichologinė pagalba darbo dienomis darbo valandomis bus teikiama trijose įstaigose:
Kauno apskrities vyrų krizių centras:
Registracijos telefonas 8 636 81621;
Adresas: Donelaičio g. 33-515, Kaunas (išsikelta iš A. Juozapavičiaus pr. 77, Kaunas).
Psichologinės paramos ir konsultavimo centras:
Registracijos telefonas 8 673 22562;
Adresas: Laisvės alėja, 38 C, Kaunas.
Moters pagalba moteriai:
Registracijos telefonas 8 618 40044;
Adresas: V. Sladkevičiaus g. 5-3, Kaunas.
Dėl konsultacijos laiko būtina paskambinti nurodytu registracijos telefonu.
Skambučiai priimami darbo dienomis 9 val.–17 val.
Savaitgaliais ir švenčių dienomis anoniminė psichologinė pagalba nemokamai bus teikiama:
Krizių intervencijos centre 8 val.–14.30 val., adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 48, Kaunas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Britanijoje pradėti koronavirusu užkrėstų sveikų savanorių tyrimai
Jungtinė Karalystė tapo pirmąja valstybe, kurioje sveiki savanoriai tyrimo tikslais užkrėsti koronavirusu, sekmadienį patvirtino šalies Sveikatos apsaugos ministerija. ...
-
PSO: COVID-19 atvejų skaičius viršijo 116 mln., mirčių – artėja prie 2,6 mln.
Naujojo koronaviruso sukeltos COVID-19 ligos vien tik oficialiai patvirtintų atvejų skaičius viršijo 116 mln., o mirčių dėl jos skaičius artėja prie 2,6 mln., skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). ...
-
Plintant COVID-19 atmainoms, profesoriaus įžvalgos: vis tiek yra gerų žinių1
Profesorius Vytautas Kasiulevičius feisbuke pasidalijo įžvalgomis koronaviruso tema. Profesorius aptarė COVID-19 atmainų plitimą šalyse ir pasakė, kodėl net ir pandemijos fone galime įžvelgti pozityvą. ...
-
Nauji COVID-19 atvejai: epidemiologų akiratyje – ugdymo įstaigos, įmonės, šeimos1
COVID-19 ir toliau plinta įvairiose įmonėse, ugdymo įstaigose, sekmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Per parą – šešios mirtys nuo COVID-19: įvardijo, kokio amžiaus žmonių gyvybių užgeso daugiausia
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, daugumai jų buvo 80-89 metai tačiau mirė ir du jaunesni asmenys, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Ligoninėse šiuo metu gydomi 889 COVID-19 pacientai, iš jų 91 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 889 COVID-19 pacientai, 91 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. ...
-
COVID-19 Lietuvoje: per parą patvirtinta 390 naujų atvejų, mirė šeši žmonės1
Praėjusią parą šalyje nustatyta 390 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė dar šeši žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. ...
-
COVID-19 plinta darželiuose, įmonėse ir vienuolyne1
COVID-19 ir toliau plinta vaikų darželiuose bei įmonėse, šeštadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Ministerija remia psichologinės ir emocinės pagalbos telefonu teikimą vyrams2
Karantino metu išaugo psichologinės ir emocinės pagalbos poreikis visiems šalies gyventojams, todėl finansuojamos konsultacinės paslaugos ir moterims, ir vyrams. ...
-
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 60–99 metų žmonės5
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...