Dažniausios sezoninės ligos
Anot šeimos gydytojos Renatos Aleknienės, rudenį ir žiemą gyventojai dažniausiai susiduria su viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Šios sezoninės ligos pasireiškia tokiais simptomais kaip sloga, kosulys, gerklės skausmas, karščiavimas.
Virusinės infekcijos greičiausiai plinta ten, kur didelis žmonių srautas ir kontaktas su įvairiais paviršiais – viešajame transporte ir uždarose patalpose, ypač mokymo įstaigose. „Kadangi mokiniai nuolat būna mokykloje, yra daug žmonių vienoje patalpoje, tikimybė plisti infekcijoms oro-lašeliniu būdu yra didesnė“, – akcentuoja R. Aleknienė.
Ekspertų teigimu, efektyviausia apsauga nuo sezoninių ligų yra elementarios prevencinės priemonės: rankų higiena, tinkamas čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, atstumo laikymasis. Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės skubios pagalbos gydytojas Šarūnas Maciulevičius teigia, kad medicininės priemonės, t. y. vakcinacija, taip pat padeda apsisaugoti nuo infekcijų arba jų sukeliamų komplikacijų.
Imuniteto stiprinimas
Šaltuoju sezonu ligų daugėjant, ypač svarbu pasirūpinti imuniteto stiprinimu. Gerinti organizmo atsparumą gali padėti tokie maisto papildai kaip vitaminas D, omega riebalų rūgštys, žuvų taukai ar magnis, tačiau gydytojai pabrėžia, kad papildai yra tik viena iš priemonių.
Kaip teigia šeimos gydytoja R. Aleknienė, kasdieniai įpročiai išlieka svarbiausiu imuniteto pagrindu. Geras miegas, sportas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, subalansuota mityba ir socialinis gyvenimas padeda organizmui lengviau kovoti su virusais ir greičiau atsigauti susirgus.
Itin paplitę grūdinimosi būdai: ledinis vanduo ar kontrastinis dušas – taip pat gali prisidėti prie geresnės savijautos, tačiau Š. Maciulevičius atkreipia dėmesį, kad šaltis organizmui tampa stresiniu dirgikliu. Tad, toks grūdinimosi būdas galimas tik įvertinus savo būklę. „Jeigu pavargę, po bemiegės nakties ar sunkaus egzamino bandysime atsigaivinti šaltu vandeniu, galime peršalti. Tačiau jeigu jaučiamės gerai, esame pailsėję ir geros fizinės formos, tokia praktika, saikingai taikoma, tikrai nežalinga“, – sako gydytojas.
Gerinti organizmo atsparumą gali padėti tokie maisto papildai kaip vitaminas D, omega riebalų rūgštys, žuvų taukai ar magnis.
Šaltojo sezono rizika
Nors šaltasis metų laikas daugiausia asocijuojasi su peršalimu, atsiradus pirmajam ledui neišvengiamai prasideda ir traumų sezonas. Ekspertai pabrėžia, kad sveikatai pavojingiausi yra pereinamieji laikotarpiai: vėlyvas ruduo ir ankstyva žiema bei rytai, kai oras permainingas ir dauguma yra priversti skubėti į darbus ar mokyklą.
Rizika paslysti ir patirti traumą atsiranda, kai dėl šlapio paviršiaus dieną ir staigaus atšalimo naktį susiformuoja ledas. „Kaita yra labai pavojinga. Jeigu būtų vien minusinė temperatūra arba tik drėgmė, traumų būtų mažiau“, – teigia Š. Maciulevičius.
Norintiems išvengti nelaimingų atsitikimų Š. Maciulevičius pataria rinktis tinkamą, oro sąlygoms pritaikytą avalynę. Gydytojas akcentuoja, kad svarbu dėvėti nevaržančius batus su aukštais aulais ir žiemai pritaikytu protektoriumi. Be to, traumų riziką mažina ir fizinis pasirengimas – stipresni raumenys užtikrina geresnę laikyseną, todėl, anot Š. Maciulevičiaus, sumažėja ne tik tikimybė susižeisti, bet ir galimų traumų sunkumas.
(be temos)