- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net trečdaliui prostatos vėžiu sergančių pacientų kovai su liga taikomi ne tradicinės chirurginio ar medikamentinio gydymo priemonės, o skiriamas aktyvus stebėjimas. Gydytojas urologas paaiškino, kokiais atvejais to pakanka.
Sėkmingai stebimi
„Mano klinikinėje praktikoje yra ligonių, kuriems prostatos karcinoma sėkmingai stebima daugiau nei dešimt metų ir šiuo metu liga vis dar nerodo jokių agresyvumo pokyčių. Kai kuriais atvejais ligos agresyvumo pasikeitimas buvo nustatytas ir ankstesniu laikotarpiu, tačiau, mano manymu, tai taip pat labai reikšmingas laimėjimas, kuris leido atitolinti radikalaus gydymo pradžią ir su juo susijusias komplikacijas“, – sako Santaros klinikų gydytojas urologas med. dr. Arnas Bakavičius.
Gydytojo teigimu, didelė dalis šiuo metu diagnozuojamų prostatos navikų pasižymi mažo agresyvumo biologine elgsena. Kadangi prostatos vėžio aktyvus gydymas susijęs su didele gyvenimo kokybę bloginančių komplikacijų rizika, tokių kaip impotencija ar šlapimo nelaikymas, buvo atlikta daug klinikinių studijų ieškant šio gydymo alternatyvų. Įrodyta, kad tam tikrus mažos rizikos prostatos navikus galima saugiai stebėti.
„Ar liga tinkama aktyviai stebėti, bendru sprendimu su ligoniu nustato gydytojas urologas. Pirmiausia prostatos vėžys turi atitikti tam tikrus molekulinius, histologinius ir radiologinius agresyvumo ir išplitimo kriterijus, o pacientas turi būti motyvuotas ir tinkamai laikytis numatyto aktyvaus stebėjimo plano“, – pabrėžė A. Bakavičius.
Aktyvus stebėjimas – kai, paprastai kalbant, ligonis kas 3–6 mėnesius turi atvykti pas gydytoją urologą į konsultaciją, kurios metu vertinamas kraujo PSA (prostatos specifinio antigeno) pokytis ir objektyvūs prostatos pakitimai.
„Prostatos magnetinis rezonansas ir biopsija kartojami bent vieną kartą per trejus metus, siekiant įvertinti, ar neatsirado naujų radiologinių ir histologinių ligos agresyvumo požymių. Aktyvaus stebėjimo taktika neužkerta kelio toliau ligą aktyviai gydyti. Aktyvaus stebėjimo metu nustačius ligos agresyvumo pokyčių, ligoniui rekomenduojamas standartinis aktyvus prostatos vėžio gydymas“, – aiškino A. Bakavičius.
Taktiką pakeičia iš baimės
Aktyvi stebėsena, gydytojo teigimu, rekomenduojama ligoniams, kurių tikėtina gyvenimo trukmė didesnė nei dešimt metų. Taip neužkertamas kelias toliau aktyviai gydyti prostatą, jei to prireikia. Vyresnio amžiaus ligoniams, kurie serga daug gretutinių ligų ir jų tikėtina gyvenimo trukmė yra trumpa, gali būti rekomenduojama stebėjimo iki simptomų taktika.
„Tai visai kitas ligos stebėjimo būdas, turintis kitokių rekomendacijų, nes standartinis aktyvus gydymas tokiems ligoniams nepagerintų išgyvenamumo, ir ateityje nenumatomas“, – kalbėjo pašnekovas.
Aktyviai stebėti galima visus ligonius, kuriems tinkamai diagnozuota prostatos karcinoma ir liga atitinka visus aktyvaus stebėjimo kriterijus. Sutarimo, kiek ligonių gali būti aktyviai stebimi, nėra, tačiau statistika sufleruoja, kad šis skaičius gali siekti apie trečdalį. Remiantis vienu iš JAV registrų, 36 proc. naujai diagnozuojamų prostatos vėžio atvejų yra mažos rizikos, iš kurių didžioji dalis gali būti aktyviai stebimi.
Pasak A. Bakavičiaus, tokiems pacientams svarbi ir psichologinė pagalba.
Vis dažniau diskutuojama, kad tokių ypač mažos rizikos prostatos navikų visai nereikėtų diagnozuoti. Jų diagnozavimas vadinamas pertekline diagnostika.
„Norėčiau pastebėti, kad apie 10 proc. aktyviai stebimų ligonių patys pageidauja nutraukti aktyvų stebėjimą dėl jaučiamo nerimo, kuris susijęs su žinojimu, kad jiems nustatyta onkologinė liga, nors ligos agresyvumo pokyčių ir nenustatyta. Aktyviai stebimiems ligoniams rekomenduojama atsakingai laikytis numatyto aktyvaus stebėjimo protokolo ir gydytojo urologo rekomendacijų, tai užtikrina savalaikę ligos pokyčių diagnostiką. Deja, specifinių rekomendacijų, kurios leistų sumažinti ligos agresyvumo pasikeitimo riziką, nėra“, – kalbėjo gydytojas.
Šiuo metu urologų bendruomenėje vis dažniau diskutuojama, kad tokių ypač mažos rizikos prostatos navikų visai nereikėtų diagnozuoti. Jų diagnozavimas vadinamas pertekline diagnostika, arba hiperdiagnostika.
Svarbu nelaukti simptomų
Kaip pabrėžė A. Bakavičius, reguliari sveikatos patikra leidžia anksti nustatyti ligas, tad visuotinai pradėjus taikyti ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programą žymiai sumažėjo pažengusio prostatos vėžio atvejų. Didžioji dalis šiuo metu diagnozuotų navikų būna pirmos stadijos, aptinkami tik prostatoje. Didelė dalis tokių navikų pasižymi mažo agresyvumo ir lėtai kintančia biologine elgsena, tačiau mažai daliai pacientų, ypač turinčių tam tikrą genetinę riziką, gali pasireikšti ir agresyvi ligos forma. Reguliarus sveikatos tikrinimas tokios ligos rizikos nesumažina, tačiau padeda ją diagnozuoti anksti ir laiku pradėti gydymą, o tai leidžia pasiekti žymiai geresnių gydymo rezultatų.
Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 3 tūkst. prostatos vėžio atvejų. Ligą nustačius anksti, devyni iš dešimties vyrų vėžį įveikia. Labai svarbu, kad vyrai ne tik reguliariai tikrintųsi, tačiau ir prevenciškai rūpintųsi savo sveikata – sveikai gyventų, atsisakytų žalingų įpročių, subalansuotai maitintųsi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
9 šeimos sutiko artimojo organus dovanoti transplantacijai: 24 žmonės sulaukė vilties pasveikti
Nors artimojo mirtis visada skaudi ir beprasmė, tačiau ištartas „taip“ organų donorystei net sunkiausioje gyvenimo situacijoje padeda atrasti prasmę ir išgelbėti iki 7 gyvybių. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos...
-
Apie tai kalbama nedaug: krūties vėžiu serga ne tik moterys, bet ir vyrai3
Negailestinga statistika: tai, jog serga krūties vėžiu, iš gydytojų išgirsta kas trylikta moteris. Santaros klinikos pradeda taikyti „vienos stotelės“ klinikos modelį diagnozuojant krūties vėžį, teigia LNK. ...
-
Lietuvoje užfiksuotas pavojingesnės gripo atmainos atvejis: ką verta žinoti?
Kartu su atvėsusiais orais į Lietuvą grįžta ir virusų sezonas. Antradienį pranešta, kad Lietuvoje nustatytas pirmasis A(H3) tipo gripo atvejis. Daugiau apie tai – LNK. ...
-
Santaros klinikose pirmąkart atliktos operacijos transliuojant vaizdą medikams Ispanijoje1
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centre pirmą kartą Baltijos šalyse atliktos operacijos, kurių metu chirurgo matomas vaizdas specialiais akiniais tiesiogiai siunčiamas į Ispaniją, trečiadienį prane&scar...
-
Rudeninis žurnalas „Sveikata“: apie nusimestas streso kuprines ir ranka pasiekiamą laimę
Ar daugelis, kaip kanadiečių rašytoja Lucy Montgomery, galėtume padėkoti už laimę gyventi pasaulyje, kuriame yra rudenys? Pamilti šį metų laiką – nelengva užduotis. Naujausias „Kauno dienos“ žurnalo „Sveikata / ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje : 291 naujas atvejis, mirčių nefiksuota
Praėjusią parą nustatytas 291 naujas COVID-19 atvejis, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Depresiją įveikęs Aleksandras: užtruko, kol pramokau kalbėti širdimi1
Depresiją 42 metų vyrui psichiatras nustatė prieš metus, tačiau dabar Aleksandras sako suprantantis, kad atskiri depresijos simptomai lydėjo bene 30 sąmoningo gyvenimo metų. ...
-
Penktadienį Lietuvos miestuose ir miesteliuose bus degamos žvakutės organų donorams atminti1
Iš viso per 53 metus (nuo 1970 metų) donorais tapo 2005 žmonės. Tiek žvakučių spalio 6 d. degs Vilniuje, Katedros aikštėje. Prie žvakučių iniciatyvos šiemet prisijungė dar daugiau bendruomenių – net 48 vietose tądien ple...
-
Lietuvoje nustatytas su sezoniniu gripu susijęs šio viruso potipis1
Lietuvoje nustatytas pirmasis A(H3) tipo gripo atvejis, dažniausiai susijęs su sezoniniu gripu, antradienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. ...
-
Profesorius: tėvai dovanoja elektronines cigaretes paaugliams32
Narkotikai patenka į vis jaunesnių vaikų rankas. Kauno klinikų medikai sako, kad problema didėja ne dienomis, o valandomis, praneša LNK. ...