Ką rodo tirpstančios galūnės, skausmas ir raumenų silpnumas?

Jei pažeidžiami nervai

Žinoma, kad viena dažniausių galūnių tirpimo priežasčių yra tunelinės neuropatijos, susijusios su periferinių nervų pažaida fiziologiniuose rankų ar kojų tuneliuose. Taigi, kokie yra pirmieji simptomai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį, kad liga būtų nustatyta pačioje ankstyviausioje stadijoje?

Jei ėmė tirpti rankos, ypač nykštys, smilius ir didysis pirštai, kartais – bevardis, jei tirpimas stipriausias naktimis arba paryčiais ir praeina savaime, papurčius plaštakas, derėtų pagalvoti apie riešo kanalo tunelinį sindromą. Bevardžio ir mažojo pirštų tirpimas, alkūnės srities skausmas byloja apie galimai esantį alkūnės tunelinį sindromą, kurio atvejų ypač padaugėjo karantino metu ir jam praėjus, kai daugiau žmonių dirba nuotoliniu būdu prie kompiuterių. Tačiau, jei jaučiate, kad plaštakoje nebėra jėgos ar krinta daiktai iš rankų, jei sunku suimti smulkius daiktus ar susisegti sagas, jei rankų pirštai nutirpę nuolatos, – liga greičiausiai yra pažengusi ir ją gydyti nebus lengva. Kojų periferinių nervų kompresija dažniausiai susijusi su darbais, kurių metu tenka ilgai tupėti ar klūpėti nepatogia poza. Žinoma, kojų nervai gali būti nuspausti ir tiems, kurie dirba sėdimą darbą ir mėgsta sėdėti sukryžiavę kojas.

Pasitaiko atvejų, kai, persirgus infekcine liga, suaktyvėjusi žmogaus imuninė sistema ima atakuoti nuosavas nervines ląsteles, sukeldama periferinių nervų pažaidą, pasireiškiančią galūnių tirpimu, silpnumu, skausmais.

Kitų ligų komplikacijos

Artėjant saulėtai vasarai, mums, gydytojams neurologams, ir mūsų pacientams neretai tenka prisiminti miškuose ir parkuose knibždančias erkes ir jų platinamas ligas, tarp jų ir Laimo ligą. Ji neretai vadinama liga beždžione, nes turi labai daug klinikinių išraiškų, imituojančių nemažai ligų, susijusių ne tik su sąnarių ar raumenų skausmais, bet ir su neurologinėmis komplikacijomis, tokiomis kaip smulkiųjų skaidulų neuropatija. Nepakeliamas deginantis rankų ir kojų skausmas, neleidžiantis užmigti naktimis, ar abipusė veidinio nervo pažaida žmones verčia apsilankyti ne tik pas šeimos gydytojus, bet ir pas gydytojus neurologus, reumatologus, infektologus ar ortopedus traumatologus.

Yra žinoma, kad periferinių nervų pažaida gali būti ne tik Laimo ligos, bet ir kitų infekcinių ligų komplikacija, kurių potencialiais sukėlėjais yra SARS-CoV-2 virusas, citomegalo, Epsteino-Barro ir kiti herpeso virusai, žmogaus imunodeficito virusas, campylobacter jejuni ir kt. Žmogaus imuninė sistema be galo sudėtinga ir jos kova su virusais ir bakterijomis yra gana paini. Pasitaiko atvejų, kai, persirgus infekcine liga, suaktyvėjusi žmogaus imuninė sistema ima atakuoti nuosavas nervines ląsteles, sukeldama periferinių nervų pažaidą, pasireiškiančią galūnių tirpimu, silpnumu, skausmais. Autoimuninė ataka gali paveikti ne tik nervines, bet ir raumenų ląsteles, tai sukelia raumenų pažaidą, pasireiškiančią raumenų skausmu ar silpnumu.

Rekomendacija: dr. D. Garšvienė pastebi, kad šiltuoju metų sezonu, suaktyvėjus erkėms, be kitų pacientų, į gydytojus neurologus neretai kreipiasi žmonės, persirgę Laimo liga. Klinikos „NEUROstudija“ nuotr.

Vasaros metu mūsų pacientams neretai nerimą kelia besitęsiantis raumenų trūkčiojimas ir mėšlungis. Visų pirma, derėtų prisiminti, kad raumenų trūkčiojimų gali patirti visiškai sveiki žmonės, tie, kuriems nesvetimas sportas. Tačiau kartais raumenų trūkčiojimai gali būti nulemti tiek dehidratacijos, mikroelementų ar vitaminų trūkumo, tiek streso ar stimuliatorių, tokių kaip kava, rūkymas, alkoholis ar narkotinės medžiagos. Ieškant nemalonių jutimų raumenyse priežasties derėtų nepamiršti peržiūrėti kasdien vartojamus medikamentus, nes kai kurie iš jų taip pat gali būti susiję su raumenų mėšlungiu ir trūkčiojimu. Tačiau, jei raumenų trūkčiojimą lydi tirpimo jausmas ar skausmas galūnėse, visuomet vertėtų pagalvoti ir apie kitas galimas priežastis, tokias kaip nervinių šaknelių ar rezginio pažaida, polineuropatija. Žinoma, raumenų trūkčiojimų priežastimi gali būti ir labai rimtos neurologinės ligos, pažeidžiančios centrinį ir periferinį motoneuroną, tokios kaip šoninė amiotrofinė sklerozė.

Į ką kreiptis?

Taigi, tiems, kurie jaučia rankų ar kojų tirpimą, deginimą ar skausmą, juosmeninės ar kaklinės stuburo dalies srities skausmą, raumenų mėšlungį ir trūkčiojimą, sumažėjusią galūnių raumenų jėgą, rekomenduojame kreiptis į gydytoją neurologą konsultacijos ir atlikti  elektroneuromiografinį (ENMG) tyrimą. ENMG tyrimas įprastai trunka 1–1,5 valandos ar ilgiau, priklausomai nuo diagnozei patvirtinti reikalingų tyrimo dalių skaičiaus ir tyrimo apimties. ENMG tyrimas leidžia objektyviai nustatyti, kurie nervai ir kuriose vietose yra pažeisti, kuri nervo struktūra yra nukentėjusi, koks pažaidos laipsnis, eiga, pasveikimo prognozė, o tai yra labai svarbu, ypač taikant operacinį gydymą. ENMG tyrimas suteikia galimybes gydytojui neurologui diagnozuoti ne tik periferinio nervo, rezginio, šaknelių ar nugaros smegenų priekinių ragų ligas, bet ir nervo raumens jungties ligas, tokias kaip miastenija, ar raumenų ligas, kurias padeda diagnozuoti adatinės miografijos tyrimas. Be to, ENMG tyrimas leidžia gydytojui neurologui aptikti ir besimptomes nervų sistemos ligas ir ligas pačioje ankstyviausioje jų stadijoje.

Pastaruoju metu neurologinių ligų diagnostikos galimybes praplėtė ENMG tyrimo naujovės, leidžiančios pritaikyti inovatyvias programas, tokias kaip MUNIX, kurios tiksliai nustato motorinių vienetų skaičių ir leidžia gydytojui neurologui objektyviai įvertinti ligos progresavimą. Daug vilčių teikia ir transkranijinio magnetinio stimuliatoriaus, prijungto prie miografo, galimybės. Atsirado puikių galimybių ištirti ne tik periferinio, bet ir centrinio motoneurono laidumą, tai tapo ypač aktualu ir centrinės nervų sistemos ligų ankstyvai diagnostikai. Nemaža dalis nervų sistemos ligų, nustatytų ankstyvoje ligos stadijoje, yra gana sėkmingai gydomos arba valdomos.