Ką gali triukšmas ir kodėl reikia jo saugotis?

Žmonija nuo triukšmo gynėsi jau seniai. Dar 47 metais Romos gyventojai skundėsi neįmanomomis gyvenimo sąlygomis dėl triukšmo dideliuose namuose ir rytais į ganyklą genamų karvių mūkimu.

Nepriklausomoje Lietuvoje 1919 m. buvo išleistas Savivaldybių įstatymas, kuriame buvo du straipsniai, skirti ramybės saugojimui. 1930 m. buvo priimtas Švenčių ir poilsio įstatymas, kuriame buvo du straipsniai, skirti ramybės saugojimui ir triukšmas buvo reguliuojamas paros laiko ir trukmės atžvilgiu. 1932 m. priimtas Susirinkimų ir pramogų įstatymas neleido išduoti leidimo, jei susirinkimo padarymas gali sudaryti pavojų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, rimčiai, dorovei ar sveikatai.

Triukšmas organizmą gali nužudyti. Viduramžiais buvo taikoma bausmė – mirtis po varpu. Net ir silpni garsai gali trukdyti, jei atitraukia ar nukreipia dėmesį, pakeičia dvasinę būklę ar aplinką. Tačiau visiškoje tyloje daugelis žmonių jaučiasi nejaukiai. Norėdami išvengti šio jausmo, jie klausosi muzikos, radijo, kalbasi su savo mėgiamu gyvūnėliu ar net patys su savimi. Kai darbo vietoje per daug tylu, žmonės jaučiasi vieniši ir izoliuoti.

Medžio lapų šlamėjimas, nesmarkus vėjo ūžavimas, iš arbatinuko besiveržiančių garų triukšmas – tai baltasis triukšmas. Tyliai čiurlenantis vanduo atpalaiduoja – tai rožinis triukšmas.

Aplinkoje triukšmas mus lydi kasdien. Net kišeninio laikrodžio tiksėjimas sukelia 20 decibelų triukšmą, garsi kalba – 70 decibelų, staklių triukšmas siekia 105 decibelus, o reaktyvinio lėktuvo variklis – 140–170 decibelų. Diskotekose muzika sukelia 120 decibelų!

Triukšmas mus pirmiausia erzina. Kuomet namo kieme birbia mopedas ar sklinda muzika iš kaimyno buto, ne vienam žmogui sukelia susierzinimą.

Triukšmas žmogų veikia ne tik per klausos organą – ausis, bet per kaukolę, visą organizmą. Sutrinka kraujotaka, dėl ko vystosi hipertonija – sukilęs kraujospūdis. Sutrinka virškinimo sistema, gali atsirasti skrandžio opos, daugiau išmetama adrenalino į kraują. Triukšmas – tai didelis stresas organizmui, kartu sumažinantis ir bendrą atsparumą. Kai triukšmas siekia 80 – 100 decibelų, sumažėja dėmesys, todėl galimos darbuotojų traumos.

Daugiabučiuose namuose pirmuose aukštuose įsikūrę parduotuvės, kavinės, kirpyklos irgi padidina triukšmo lygį, nes padaugėja žmonių, atvažiuoja mašinos.

Net 80 proc. viso triukšmo sudaro automobilių keliamas triukšmas. Miestų aplinkkeliai sumažina triukšmą, nes sumažėja automobilių srautas. Tačiau daugiabučių kiemuose, kurie nepritaikyti dideliam skaičiui mašinų, triukšmas padidėja, todėl gyventojai patiria neigiamą triukšmo poveikį.

Neretai ramybę miesto gyventojams gali trukdyti kaimynų keliamas triukšmas. Lėtinį klausos pablogėjimą sukelia didesnis kaip 85 decibelų triukšmas, tačiau esant ir mažesniam – kyla klausos pažeidimo rizika. Be klausos pablogėjimo gali būti galvos skausmai, ūžimas, cypimas ausyse, sutrinka miegas, atsiranda nuovargis. Minimalus laikas per kurį gali atsirasti dėl triukšmo klausos pakenkimas – šeši mėnesiai. Triukšmo reikia vengti darbe, jei padidintas triukšmas būtina naudoti individualias priemones, reguliariai tikrintis sveikatą. Triukšmo nereikia toleruoti, kentėti nuo jo. Ramybė yra labai svarbi mūsų sveikatai. Kaimynai turi elgtis taip, kad nuo netinkamo jų elgesio nekentėtų aplinkiniai. Neklusnius drausmina įspėjimai ir baudos.