Išprotėjusi imuninė sistema keršija alergijomis

Ne visi vaikai gali dūkti po žydinčiais medžiais ar braidyti pievose. Tokios linksmybės jiems gali išprovokuoti alerginę slogą.

Pirmųjų jaunųjų pacientų, kenčiančių nuo šienligės, alergologai sulaukė daugiau kaip prieš porą savaičių. Bet vaikus kamuoja ne tik žydintys augalai.

Klaipėdos konsultacinės vaikų poliklinikos alergologė-klinikos imunologė Jolanta Sivickienė pastebi, kad kasmet sparčiai daugėja alergiškų vaikų.

Jeigu prieš keletą metų Klaipėdos apskričiai pakako vieno specialisto, tai dabar darbo per akis dviem alergologams.

Supainioja su peršalimu

– Kiek šienligė aktuali vaikams? Gal jos požymiai skiriasi nuo suaugusiųjų?

– Šienlige pasaulyje serga apie ketvirtadalis paauglių, o gal net daugiau. Lietuva nėra išimtis. Alergine sloga, ne tik šienlige, serga iki 40 proc. vaikų. Tik ne visi sureaguoja į požymius arba kreipiasi ne į tuos specialistus. Kai kurie alerginę slogą painioja su peršalimu.

Alerginei slogai dažnai kartojantis, prasideda ir rimtesni susirgimai: sinusitas, bronchinė astma, ausų uždegimas ir kt. Tik tada ateinama pas gydytoją alergologą.

Suaugusieji dažnai numoja ranka ne tik į savo, bet ir vaikų slogą. Bet ilgiau trunkanti sloga gali sukelti galvos skausmus, sutrikdyti mokymąsi.

Apie 20 proc. sergančiųjų alergine sloga suserga ir bronchine astma. Tik 20 proc. sergančiųjų pastarąja liga nenustatoma alerginė sloga. Tėvai turėtų stengtis nerūkyti šalia alergiškų vaikų ar toje pačioje aplinkoje, nes tai apsunkina mažųjų kvėpavimą.

Vaikams šienligės požymiai yra išraiškingesni. Būna stipresnis čiaudulys, nosies varvėjimas ir užgulimas, labiau paraudusios bei perštinčios akys.

Manoma, kad šios ligos pikas – 10–12 metų, nors mes turėjome ir gerokai jaunesnių pacientų. Vienam metų ir aštuonių mėnesių amžiaus vaikui buvo diagnozuota tipinė šienligė nuo beržų.

Alerginių slogų pasitaiko ir kūdikiams, tačiau dažniau alergijas išprovokuoja maistas. Šienligei vaikai iki metų yra per maži.

– Kokiems augalams vaikai labiau alergiški?

– Vaikai dažniau alergiški beržiniams medžiams, pienėms, varpinėms žolėms, kiečiams. Kuo jų daugiau, tuo didesnė alergijos tikimybė. Tad ne visi gali braidyti po pievas, vaikščioti prie upės ar džiaugtis žydinčiais medžiais. Dar gerai, kad turime jūrą. Šienlige sergantys vaikai prie jos paprastai jaučiasi geriau.

Šienligės sezonas prasideda kovo pradžioje, kai pradeda žydėti lazdynai, vėliau – beržiniai medžiai. Kai kurių augalų žydėjimas trunka iki pirmųjų šalnų. Tad tie, kurie jautrūs ne vienam alergenui, vargsta daugiau nei pusmetį. O jei vaikas dar alergiškas ir buitiniams alergenams, pasibaigus žydėjimui, kenčia namuose.

– Ar sausesnis šiųmetis pavasaris turi įtakos šienligei?

– Kuo saulėtesnis ir vėjuotesnis pavasaris, tuo stipresnės alerginės reakcijos. Jeigu pavasaris sausas, bet vėlyvas, šienligė prasideda vėliau. Tačiau požymiai būna stipresni. Jei pavasaris prasideda anksti, bet būna lietingas – alergijos požymiai pasireiškia anksčiau, tačiau silpniau.

– Šienligė – įgimta ar įgyjama liga?

– Paveldėjimo įtaka labai stipri. Didelė tikimybė, kad alergiški tėvai susilauks tokio pat vaiko. Bet daugiau kaip penkiolikai procentų sveikų tėvų gimsta alergiškos atžalos. Jeigu giminėje šienlige niekas nesirgo, o sulaukusiam dešimties metų vaikui prasideda alerginė sloga – tėvai negali patikėti išgirsta diagnoze.

Alerginė sloga atsiranda dėl imuninės sistemos reakcijos į svetimą baltymą – žiedadulkę. Dėl to nosies gleivinėje vyksta alerginis uždegimas.

Imuninė sistema "išprotėja"

– Kodėl daugėja alergiškų vaikų? Galbūt gamta "piktybėja" ar alergenai stipriau veikia?

– Aplinkos tarša kalta, kad imuninė sistema taip iškreiptai reaguoja į svetimus baltymus. Nuo cheminių medžiagų pertekliaus kasdienėje aplinkoje, buityje ir maiste mūsų imuninė sistema "išprotėja". Nebežino, į ką reaguoti kaip į svetimą, o į ką – kaip į savą.

Kai kurie specialistai mano, kad imuninė sistema pradeda kvailioti dėl pernelyg švarios aplinkos. Gamintojai buityje siūlo naudoti vis agresyvesnes švaros priemones. Jos išbalansuoja normalią mikroaplinką. Tvarkantis namuose reikia atrasti aukso vidurį.

– Be šienligės, kokios dar alergijos dažniausiai kamuoja vaikus?

– Alergija maistui. Didelių problemų kyla dėl besaikio desertinių varškių, sūrelių, spalvotų gėrimų, sulčių iš pakelių vartojimo.

Vos ne kiekvienam taip maitinamam vaikui diagnozuojame alergines ligas arba kyla bėdų dėl virškinamojo trakto. Mamoms vis aiškiname, kad netikėtų reklamų peršama nauda. Jau abejojama gerai išreklamuotų spalvotų jogurtų nauda organizmui. Sveikiau gerti lietuvišką kefyrą. Nors jis nėra aktyviai reklamuojamas, tačiau patikrintas laiko.

Polinkį išduoda išvaizda

– Kaip gydoma alergija?

– Pagrindinės priemonės – alergeno vengimas ir gydymas antialerginiais vaistais. Kartais, kad pašalintume jautrumą žiedadulkėms, o vaikas galėtų gyventi normalų gyvenimą, taikome imunoterapiją. Jos prireikia tada, kai mažai padeda maksimalios antialerginių vaistų dozės.

Nuomonių dėl imunoterapijos taikymo pasitaiko įvairių, todėl tai nėra dažnas gydymo būdas. Laikui bėgant imunitetas taip stipriai nebereaguos į įprastus alergenus. Tą ir pastebime. Kelis metus šienligės požymiai būna labai ryškūs, paskui silpnėja, o vėliau išvis dingsta.

Taikydami imunoterapiją greičiau pasiekiame šito efekto. Mažiau reikia priešalerginių vaistų. Bet nėra šimtaprocentinės garantijos, kad šienligė dings. Po kurio laiko ji vėl gali atsinaujinti.

– Ar apie polinkį alergijai galima spręsti iš vaiko išvaizdos?

– Sergančiojo atopiniu dermatitu oda būna sausa, pablyškusi, pajuodę paakiai su giliomis vokų raukšlėmis. Būna pasikeitusi nagų forma arba jie lūžinėja.

Šienligę išduoda paraudusios blizgančios akys, taip vadinamas alerginis saliutas, kai nuo nuolatinio čiaudulio ir nosies trynimo atsiranda skersinė nosies raukšlė.

Alerginės slogos požymiai

užgulusi nosis

čiaudulys

gali būti gausių vandeningų išskyrų

kutenimas gerklėje

paraudusios, peršinčios akys

galvos skausmas ar svaigimas

nuotaikų svyravimas