Tokių kvapų pasiūla parduotuvėse didžiulė – nuo mažų talpų iki kelių litrų dydžio stiklainių. Kainos varijuoja nuo dešimties iki kelių šimtų eurų.

„Tai yra cheminių medžiagų kokteilis. Mes nežinome, kas toje sudėtyje yra ir kokį poveikį mums tai darys. Tas nežinojimas yra pavojus“, – kalbėjo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius.

Ar girdėjote ką nors apie uoslės nuovargį? Cheminių medžiagų ekspertas sako, kad tai – vienas iš pavojų, tykančių kvapų apsuptyje.

„Kai mes perkrauname savo uoslę daugybe kvapų – šampūnai, dezodorantai, namų kvapai – rezultatas toks, kad mūsų uoslė tampa nejautri. Neužuodžiame, tada reikia dar daugiau ir atsistatyti sunku“, – šnekėjo G. Jegelevičius.

LNK stop kadras.

Dar egzistuoja ir kvapų užterštumas.

„Jei kalbame apie medžiagas – visos jos cheminės, vadinasi, gali būti agresyvios, alergizuoti. Viską reikia naudoti labai atsakingai. Yra garso užterštumas, yra kvapų užterštumas. Jo reikėtų vengti. Kvapai mums sukelia ir prisiminimus – kas jums kvepia skaniai, jūsų svečiui gali sukelti visai kitokį prisiminimą“, – teigė „Kvapų namų“ chemikė analitikė Jurga Būdienė.

Cheminių medžiagų ekspertas rodo Europos Sąjungos (ES) sudarytą alergenų sąrašą. Anksčiau jame buvo 26 cheminiai junginiai, šiemet jis išplėstas dvigubai.

„Kas liečia kvapų sudėtį, nėra reikalavimo viską tiksliai rašyti ant etiketės. Yra ES sąrašas medžiagų, kurias privalu nurodyti – alergenų sąrašas, kurie apriboti kosmetikos produktuose. Kadangi namų kvapai – ne kosmetika, tai nežinau, ar reikia nurodyti. Tai gali būti cheminės medžiagos, kurios gali sukelti lėtines ligas, endokrininius susirgimus. Reikėtų pasisaugoti“, – tikino cheminių medžiagų ekspertas.

„Tos sintetiniu pagrindu sukurtos kvepiančios priemonės turi ne tik junginį, kuris kvepia. Jose yra kvapą stabilizuojančių, kvapo sklidimą kontroliuojančių medžiagų – jos yra lakios ir gali būti dar labiau kenksmingos negu pagrindinis junginys“, – kalbėjo J. Būdienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Chemikai ramina – svarbu neperlenkti lazdos kvepinantis ir kvepinant aplinką, kad kvepaluose esančios medžiagos nekenktų sveikatai. Tas pats galioja ir kvepiančioms žvakėms ar smilkalams. Geriausia ieškoti natūralių medžiagų pagrindu pagamintų kvapų.

„Natūralūs produktai nėra pigūs. Rinka nemaža, o augalinės žaliavos – nėra daug. Visa kvapų pramonė negali užpildyti poreikio vien natūraliais kvapais“, – sakė „Kvapų namų“ chemikė analitikė.

Chemikė analitikė sako, kad namų kvapus galima pasigaminti patiems, bet ir čia reikia žinoti kelis svarbius dalykus.

„Jau seniai žinoma – eteriniai aliejai. Jų atskleidimas gali būti dulksnos forma, garinimas – alternatyvų, kaip skleisti kvapą, yra nemažai, tik nepadauginti. Svarbiausia – jų negalima deginti. Sudeginti – blogai“, – aiškino J. Būdienė.

Yra per 3 tūkst. augalų, iš kurių išgaunami eteriniai aliejai.