- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jurbarko rajone gyvenanti 34-erių Sigutė prieš pusantrų metų gavo dovaną, kuri, kaip pati sako, visiškai pakeitė tiek jos, tiek jos šeimos gyvenimo kokybę. Beveik metus naujo inksto laukusi moteris prisimena, jog labai troško sugrįžti į įprastą gyvenimą, todėl nė kiek nedvejojo dėl transplantacijos ir vos gavusi žinią apie potencialų donorą sutiko gyvenimą pakeitusiai operacijai. Dabar, net ir persirgusi COVID-19 infekcija, moteris džiaugiasi gyvenimu.
Sveikata suprastėjo per pirmąjį nėštumą
Pasakodama savo istoriją Sigutė teigia, kad dabar jaučiasi puikiai ir gali normaliai gyventi savo gyvenimą. Net ir prisimindama anksčiau kilusias sveikatos problemas, moteris nesiliauja šypsotis, nors dar gerai pamena metą, kai sužinojo turinti problemų su inkstais.
„Gyvenau įprastai, atrodė, kad viskas yra gerai iki tol, kol 2008 metais pirmą kartą pastojau. Tuomet staiga suprastėjo mano sveikata ir atlikus tyrimus paaiškėjo, jog turiu bėdų su inkstais. Gydytojai nustatė genetinę ligą ir tik tada prisiminiau, kad vaikystėje dėl inkstų uždegimų labai daug laiko praleisdavau ligoninėse. Bet atėjo paauglystė ir, atrodo, problemas išaugau, todėl viskas tiesiog užsimiršo“, – nestokodama pozityvių emocijų pasakoja Sigutė. Ji prisimena, kad nėštumo metu neturėjo jokių komplikacijų, tad po gimdymo tiesiog nebereagavo į nustatytas problemas, papildomų tyrimų nesidarė ir gyveno toliau. Viskas drastiškai pakito pastojus antrąjį kartą.
Laukiantis antrojo vaiko moters sveikata ėmė sparčiai prastėti, o po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad inkstų problemos niekur nedingo, tik dar labiau paūmėjo. Stebima gydytojų ji nuolat tikrinosi sveikatą, tačiau neilgai trukus teko imtis drastiškesnių priemonių. „Ėmė darytis labai blogai, o dėl inkstų ligos gydytojai nusprendė, kad privaloma gimdyti anksčiau laiko. Tai buvo 2011 metais. 2012 metais man atliko biopsiją ir nustatė Alporto sindromą, kuris genetiškai patvirtintas buvo tik 2020-aisiais“, – pasakoja moteris.
Pagimdžiusi antrą vaiką ji jau rimtai susirūpino savo sveikata ir nuolat lankėsi pas nefrologą, kol galiausiai paaiškėjo, kad inkstai nebegali atlikti savo funkcijos ir reikės darytis hemodializes.
Buvau nuolat pavargusi, todėl gyvenimo kokybė suprastėjo ne tik man, bet ir mano vaikams. Jie kurį laiką net rūpindavosi manimi, nešdavo atsigerti, maisto ar tiesiog atlikdavo kažką labai elementaraus, ko pati nesugebėdavau.
Po dializių – apsipirkti
Moteris su šypsena prisimena tuos metus, kai reikdavo atlikti varginančias procedūras. „Gyvenu Jurbarko rajone, todėl dializėms vykdavau į Kauną. Pati važiuodavau automobiliu procedūroms, o po jų dar vykdavau apsipirkti. Galbūt kitiems žmonėms būna sudėtingiau, tačiau aš, net jei ir tikrai jausdavausi ne ypatingai gerai, sugebėdavau užsukti į parduotuvę“, – juokdamasi pasakoja Sigutė. Ji pamena, kad sunkiausia būdavo vasarą, kai svilindavo alinantis karštis, kuris ir šiaip vargino, o prie gerokai prastesnės savijautos prisidėdavo ir pačios dializės. Tokiais atvejais moteris po procedūrų vykdavo tiesiai namo. Save apibūdindama Sigutė teigia, jog yra iš tų, kuri į gyvenimą laikosi įsikibusi visomis keturiomis ir niekuomet nepasiduoda, gal dėl to sugebėdavo viską daryti pati ir dar rūpintis namuose esančiais dviem vaikais.
„Tiesa, po kurio laiko jau darėsi tikrai sunku. Buvau nuolat pavargusi, todėl gyvenimo kokybė suprastėjo ne tik man, bet ir mano vaikams. Jie kurį laiką net rūpindavosi manimi, nešdavo atsigerti, maisto ar tiesiog atlikdavo kažką labai elementaraus, ko pati nesugebėdavau. Galiausiai, dėl nuovargio nesugebėdavau skirti užtektinai laiko ir dėmesio savo vaikams, o tai tikrai turėjo būti nelengva“, – prisimena moteris.
Gavusi skambutį dėl potencialaus donoro moteris nedvejodama vyko į ligoninę atlikti reikiamų tyrimų ir teigia, jog pačios transplantacijos nebijojo, o didžiausią nerimą kėlė galima organizmo reakcija į narkozę. „Bijojau tik tiek, kad galiu neprabusti po narkozės“, – prisimindama priešoperacinį laikotarpį juokiasi Sigutė.
Dovanotam inkstui suteikė vardą
Jurbarko rajono gyventoja pasakoja, kad pirmą savaitę po operacijos atsigauti nebuvo itin lengva. „Atsigauti buvo sunku, nuolat svaigo galva, buvo sunku vaikščioti. Tačiau po pirmosios savaitės viskas ėmė sparčiai gerėti ir jau antrą savaitę norėjau vykti namo, bet gydytojai neleido. Galiausiai išvykau po trijų savaičių, nors medikai sakė, kad tai ir taip per trumpas laikotarpis. Tuo tarpu psichologiškai neturėjau visiškai jokių problemų. Man siūlė psichologų pagalbą, bet nejaučiau, kad jos reiktų. Galiausiai, inkstui net vardą suteikiau – Saulytė. Žinau, kad jį man dovanojo vyras, tačiau nusprendžiau pavadinti Saulyte“, – juokiasi moteris.
Galiausiai, inkstui net vardą suteikiau – Saulytė.
Dabar, praėjus jau pusantrų metų po transplantacijos, moteris džiaugiasi sugrįžusia gyvenimo kokybe ir ragina kitus recipientus nebijoti transplantacijos. „Žinau, kad žmonės bijo vaistų kiekio, bet galiu patikinti, kad jų geriu gerokai mažiau, nei dializių metu“, – teigia ji. Tačiau svarbiausia, pasak Sigutės, jog ji gali gyventi įprastą gyvenimą, ko labiausiai ir troško.
Dėkinga už išgelbėtą vaikų gyvenimą
„Per transplantacijos metines labai daug galvojau apie inkstą man dovanojusį donorą ir ką norėčiau pasakyti jo šeimai. Tai tą patį galiu pasakyti ir dabar – esu be galo dėkinga ne tiek už tai, kad padėjo man, kiek dėl to, kad gerokai pagerino mano vaikų gyvenimus. Dabar jie gali džiaugtis vaikyste, o ne rūpintis sergančia mama. Gal ne visi donorų artimieji supranta, kaip smarkiai padeda kitiems žmonėms, todėl noriu tikrai tą pabrėžti – išgelbėjate ne vieną žmogų, bet ir visus jo artimuosius“, – sako Sigutė.
Dabar moteris teigia, kad gyvenimas yra beveik toks pats, kaip iki sunkios diagnozės. Ji gali leisti laiką kartu su savo šeima, negalvoti apie dializes, keliauti, valgyti įvairų maistą bei džiaugtis kasdienybe.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...