- Aušra Pocienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvusi Lietuvos operos ir baleto teatro balerina Danė Slavinskienė (71 m.) jau senokai nešoka baleto, tačiau į darbą ir šiandien eina kaip į šventę. Ji – Vilniaus gimnastikos mokyklos choreografijos mokytoja, nors jau daugiau kaip dešimt metų moteris serga reumatoidiniu artritu.
Klastinga liga prisėlino tyliai
Iš pradžių, kai ponia Danė pajuto skausmus ties čiurnomis, riešais ir keliais, didelio dėmesio tam neskyrė, galvodama, kad tai kasdienio judraus darbo su jaunomis gimnastėmis pasekmė – juk reikia šokinėti ir su šokdyne, judėti su lanku, kamuoliu. „Judesiai – choreografo kalba. Galvojau, kad tą skausmą sukelia tiesiog nuovargis, nes nuolat juda kojos, rankos, visas kūnas“, – pasakoja moteris, kurios iki šešiasdešimtmečio nekankino jokios ligos.
Po kurio laiko, kai skausmai nesiliovė, ji kreipėsi į reumatologą. Buvo nustatyti artrito požymiai. Tačiau ir šiandien D. Slavinskienė nežino, kas sukėlė šią ligą. Svarsto, gal tam įtakos turėjo po erkės įsisiurbimo persirgta Laimo liga. Giminėje reumatoidiniu artritu, kuris gali būti paveldimas, niekas nesirgo.
Reumatologas jai paskyrė vaistus ir moteris beveik pamiršo ligą. Tačiau maždaug prieš šešerius metus vienos kelionės metu staiga visą kūną, ypač pečius, surakino skausmai. Liga, iš pradžių pasireiškusi palyginti lengvais požymiais, tuomet smogė iš peties.
Nors moteris vartojo paskirtus vaistus, skausmas jau nebesitraukdavo, ji negalėjo nei dirbti, nei pati apsirengti, nei miegodama apsiversti ant šono. Vieną rytą ji atsikėlė visai surakintomis rankomis – pirštai buvo tarsi mediniai. „Vyras išeidavo į darbą, o aš likusi namuose verkdavau, galvodama apie invalido vežimėlį. Nepadėdavo ir leidžiami vaistai“, – su siaubu tas dienas prisimena buvusi balerina.
Išsigelbėjimas – biologinė terapija
Santariškių klinikų Reumatologijos centre jai buvo atlikti išsamūs tyrimai ir paskirtas gydymas biologine terapija. Savijauta iš karto pagerėjo. „Jaučiausi kaip ant sparnų“, – prisimena pirmuosius gydymo biologine terapija žingsnius moteris.
Tačiau po kurio laiko ėmė tinti jos rankų riešai, pirštai. Teko atlikti rankų chirurgines operacijas. Bet baisiausia, kad liga palietė ir moters pėdas: kojų pirštai pradėjo „lipti“ vienas ant kito, kraipytis ir sukinėtis, ant kojų padų atsirado nuospaudos. Ją kankino baisūs skausmai, dirbo ir vaikščiojo šlubuodama.
„Šios operacijos bijojau ir ją vilkinau. Bet prieš porą metų vis dėlto teko ryžtis, nes pėdos buvo smarkiai deformuotos, išplatėjusios, labai skaudėjo. Dabar visas likimo drauges, sergančias reumatoidiniu artritu, drąsinu ir raginu kuo greičiau ryžtis operacijai ir nebijoti“, - sako vėl dailiomis ir neskausmingomis pėdomis besidžiaugianti moteris.
Į darbą eina kaip į šventę
Klastinga liga maždaug po ketverių metų gydymo vienos rūšies biologiniais vaistais, vėl parodė aštrius dantis. Artritas prisitaikė prie vaistų, atsirado skausmų, rankų pirštai, riešai iš ryto būdavo vėl surakinti, skausmingi, tino ir kojų keliai, buvo sunku lipti laiptais.
D. Slavinskienei pasisekė – jai buvo pritaikyta biologinė terapija kitos rūšies vaistais, kuri iš esmės pagerino ligonės savijautą.
„Ši liga – visam likusiam gyvenimui. Apie save ji vis primena rytais sustingusiomis rankomis, ypač, kai keičiasi orai. Tačiau vartojant tinkamus vaistus, maistą, darant specialią mankštą ir labai savimi rūpinantis, galima gyventi kokybiškai. Į darbą einu kaip į šventę ir norisi, kad ji tęstųsi kuo ilgiau“, – dėl ligos atsisakyti mėgstamo darbo dar ilgai neplanuoja buvusi balerina.
Specialisto komentaras
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. dr. Irena Butrimienė:
Reumatoidinis artritas – lėtinė, progresuojanti, uždegiminė autoimuninės kilmės liga, kuri gali pakenkti daugelį kūno sąnarių. Liga gali būti mažiau ar daugiau agresyvi. Šios pacientės artritas – labai agresyvus. Be to, ji į mūsų rankas pakliuvo gana vėlai, kai liga buvo jau padariusi juodą darbą. Tiesa, pritaikius gydymą biologiniais vaistais, ją pavyko stabilizuoti.
Ši liga iki tikrą revoliuciją reumatologijoje padariusios biologinės terapijos eros buvo baisus nuosprendis – žmonės tapdavo visiškai neįgalūs, dažniausiais būdavo prikaustyti prie vežimėlio, o sąnarius tekdavo protezuoti.
Perversmas įvyko maždaug prieš 15 metų – biologinė terapija reumatoidiniu artritu sergantiems žmonėms leidžia gyventi pakankamai kokybišką gyvenimą, dirbti, mokytis, kurti šeimas, susilaukti vaikų.
Tačiau problema ta, kad daugeliu atveju Lietuvoje negalime taikyti individualaus gydymo biologine terapija, nes dėl menko kompensavimo ją galime skirti tik pavieniams pacientams. Mat, kai pacientui pirmo pasirinkimo vaistai pradeda nebeveikti dėl autoimuniškumo (organizmas prieš vaistus ima gaminti antikūnus), jam reikalingi kiti biologiniai vaistai.
Tačiau jie yra brangesni už pačius pigiausius biologinius vaistus, todėl kompensuojamą individualų gydymą biologiniais vaistais galime skirti tik vos vienam kitam. O poreikis yra visiškai kitoks: maždaug 70 procentų pacientų tiktų pirmos eilės pigesni biologiniai vaistai, likusiems ligoniams reikia individualios terapijos. Ypač tai pasakytina apie biologinės terapijos vaistus kitoms, ne mažiau sunkioms reumatinėms ligoms – psoriaziniam artritui ir ankiloziniam spondilitui.
Apie šią problemą su Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos atstovais diskutuojame jau penkerius metus, bandydami įrodyti, kad, pacientui skirdami pigesnį, tačiau mažai efektyvų vaistą, tiesiog švaistome pinigus.
Problema tarsi suprantama, tačiau kiek brangesniems vaistams vis nerandama kompensavimo mechanizmo. Pasaulyje tokie mechanizmai lengvai surandami, nes aišku, kad skiriant nepakankamai efektyvų, nors ir pigesnį vaistą, pinigų išleidžiama žymiai daugiau. Liūdniausia, kad vaistų yra, tik jie prieinami ne visiems.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...