Gydytojo garbės žodis

Šian­dien jau­nie­ji me­di­kai, ga­vę gy­dy­to­jo dip­lo­mą, vi­sos Hi­pok­ra­to prie­sai­kos žo­džių ne­kar­to­ja. Skam­bant prie­sai­kai jie ta­ria: „Pri­sie­kiu." Šis žo­dis Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­te praė­ju­sią sa­vai­tę skam­bė­jo ne vie­ną kar­tą. Šim­tai ab­sol­ven­tų pri­sie­kė taip gar­siai ir ryž­tin­gai, kad net di­džiau­si skep­ti­kai ne­ga­lė­jo abe­jo­ti: jau­ni­mui Hi­pok­ra­to prie­sai­ka yra šven­ta.

Ką apie ją ma­no ką tik dip­lo­mus ga­vę gy­dy­to­jai ir tie, ku­riuos pa­si­rink­ta me­di­ko pro­fe­si­ja ir jai duo­ta prie­sai­ka per dau­gy­bę dar­bo me­tų ne kar­tą bu­vo pri­ver­tu­si ieš­ko­ti komp­ro­mi­sų su są­ži­ne?

Tvir­ti­no, kad do­va­nų neims

„Pa­si­ža­dant vyk­dy­ti Hi­pok­ra­to prie­sai­ką vir­pė­jo šir­dis. Net per re­pe­ti­ci­ją jau­di­nau­si, o pri­sie­kus dės­ty­to­jų, drau­gų, ar­ti­mų­jų aki­vaiz­do­je neį­ma­no­ma jos ne­te­sė­ti", - įsi­ti­ki­nu­si Me­di­ci­nos fa­kul­te­to ab­sol­ven­tė Ug­nė Ja­šins­kai­tė.

Mer­gi­na - gar­sios me­di­kų di­nas­ti­jos at­sto­vė. Ug­nės se­ne­lis pro­fe­so­rius Pet­ras Ja­šins­kas - Kli­ni­kų plėt­ros su­ma­ny­to­jas ir vyk­dy­to­jas. Ug­nės tė­tis Vy­tau­tas Ja­šins­kas - of­tal­mo­lo­gi­jos pro­fe­so­rius, Akių li­gų kli­ni­kos va­do­vas. To­dėl ir Ug­nei ki­to ke­lio tar­si ne­bu­vo - ji pa­si­rin­ko me­di­ci­ną.

Penk­ta­kur­sė Bi­ru­tė Gu­maus­kai­tė sva­jo­ja bū­ti šir­dies li­gų gy­dy­to­ja ir Hi­pok­ra­to prie­sai­kai itin didelės reikšmės neteikia. Jai tai - tra­di­ci­ja, gy­vuo­jan­ti tūks­tant­me­čius ir to­dėl bū­tų švent­va­giš­ka ją lau­žy­ti. Net ir ne­priė­mu­si prie­sai­kos bū­si­mo­ji gy­dy­to­ja neį­si­vaiz­duo­ja, kad ga­lė­tų dirb­ti ki­taip.

Mer­gi­na tvir­ti­no, kad do­va­nų iš pa­cien­tų neims. „Žmo­nės pa­tys iš­si­gal­vo­jo, kad gy­dy­to­jams pri­va­lu dė­ko­ti ir do­va­no­ti daik­tus ar pi­ni­gus. Man to­kių pa­dė­kų ne­rei­kės. Lai­kui bė­gant me­di­kų at­ly­gi­ni­mai di­dės ir ši dau­gu­mai ne­priim­ti­na ta­ria­mo dė­kin­gu­mo tra­di­ci­ja tik­rai iš­nyks", - įsi­ti­ki­nu­si B.Gu­maus­kai­tė.

Svar­biau­sia pa­dė­ti

Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos stu­di­jų pro­gra­mą U.Ja­šins­kai­tė ir B.Gu­maus­kai­tė šie­met bai­gė su ki­tais 211 Me­di­ci­nos fa­kul­te­to ab­sol­ven­tų. Šim­tai jau­nų­jų me­di­kų ga­vo odon­to­lo­gų, far­ma­ci­nin­kų, vi­suo­me­nės svei­ka­tos ir slau­gos spe­cia­lis­tų dip­lo­mus.
„Prie­sai­ka skir­ta vi­siems gy­dy­to­jams, neišs­ki­riant vie­nos ar ki­tos spe­cia­ly­bės. Vi­siems ga­lio­ja tas pa­ts Hi­pok­ra­to prie­sa­kas - ne­pa­kenk­ti", - taip Hi­pok­ra­to prie­sai­ką api­bend­ri­no Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to rek­to­rius pro­fe­so­rius Re­mi­gi­jus Ža­liū­nas. „Svar­biau­sia - pa­dė­ti žmo­gui", - pri­dū­rė pro­fe­so­rius V.Ja­šins­kas.

Prie­sai­ka ta­pa­ti­na­ma su pro­fe­si­ja, ku­ri neat­lei­džia gy­dy­to­jo nuo pa­rei­gų nei die­ną, nei nak­tį, nei per šven­tes ar ato­sto­gas. Gy­dy­to­jas vi­sur ir vi­suo­met yra gy­dy­to­jas.

Pa­pil­dė far­ma­ci­nin­kų gre­tas

Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to gy­dy­to­jas pro­kto­lo­gas Dai­nius Pa­val­kis, prieš ket­vir­tį am­žiaus priė­męs tuo­me­tę ta­ry­bi­nio gy­dy­to­jo prie­sai­ką, bend­raam­žius ko­le­gas va­di­na pra­ras­tą­ja kar­ta.

„La­bai daug gy­dy­to­jų, tuo­met priė­mu­sių prie­sai­ką, išė­jo dirb­ti į far­ma­ci­jos, drau­di­mo bend­ro­ves, nes ten mo­kė­jo ir te­be­mo­ka de­šimt kar­tų di­des­nį at­ly­gi­ni­mą", - ap­mau­džiai kal­bė­jo do­cen­tas D.Pa­val­kis.

Ar dėl to kal­ta ta­ry­bi­nio gy­dy­to­jo prie­sai­ka, rei­ka­la­vu­si „ne­nuils­ta­mai ko­vo­ti už tai­ką, už tai, kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias bran­duo­li­niam ka­rui"? Jis at­vi­rai pri­pa­žįs­ta: gy­dy­to­jai tur­būt nie­ka­da ne­bu­vo ta kas­ta, ku­ri val­gė vien sau­są duo­ną. „Vie­ša pa­slap­tis, kad šių die­nų gy­dy­to­jai dir­ba ke­lio­se dar­bo­vie­tė­se ir juos fi­nan­siš­kai re­mia pa­cien­tai. Prie­šin­gu at­ve­ju treč­da­lis Lie­tu­vos me­di­kų bū­tų emig­ra­vę", - įsi­ti­ki­nęs D.Pa­val­kis.

Jis vi­sai rim­tai sa­ko, kas vi­suo­me­nė ge­riau nei po­li­ti­kai su­pran­ta gy­dy­to­jus, jų dar­bo svar­bą. Ta­čiau bū­tų ge­riau įmo­kė­ti į ka­są ke­lis li­tus už kon­sul­ta­ci­ją ar grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos iš­kvie­ti­mą ir taip pa­pil­dy­ti skur­dų svei­ka­tos sis­te­mos biu­dže­tą, nei mo­kė­ti gy­dy­to­jui į ki­še­nę. Tai li­go­niams bū­tų pi­giau, įsi­ti­ki­nęs D.Pa­val­kis. Jis pri­dū­rė, kad ne­pai­sant jo­kių mo­kes­čių ar do­va­nų gy­dy­to­jai dir­ba vie­no­dai at­sa­kin­gai.

Slėpė diagnozę

Gy­dy­to­jas D.Pa­val­kis tu­rė­jo vi­lio­ja­mą pa­siū­ly­mą daug už­dirb­ti už­sie­ny­je, bet at­si­sa­ky­ti gy­dy­to­jo pra­kti­kos. Pas­ta­ro­ji są­ly­ga jam bu­vo ne­priim­ti­na. Dau­gu­ma gy­dy­to­jų die­ną nak­tį tar­nau­ja ser­gan­tiems žmo­nėms, iš­ties be­są­ly­giš­kai vyk­dy­da­mi pa­si­ža­dė­ji­mą: „Są­ži­nin­gai, gar­bin­gai ir ne­sa­va­nau­diš­kai gy­dy­siu." Ta­čiau me­di­kams li­go­nių gy­dy­mas yra dar­bas, sa­ko gy­dy­to­jai pra­kti­kai. Už jį tu­ri bū­ti mo­ka­ma.

„Gy­dy­to­jas nė­ra Die­vas ir bai­siau­sia, jei įsi­jau­čia į Die­vo vaid­me­nį. Gy­dy­to­jas nė­ra vi­sa­ga­lis, jis - tik pa­slau­gų tei­kė­jas", - pa­brė­žė D.Pa­val­kis ir kri­ti­ka­vo Hi­pok­ra­to prie­sai­kos tei­gi­nį - in­for­ma­ci­jos apie li­go­nį pla­ti­ni­mą.

„In­for­muo­siu li­go­nį ir jo šei­mą apie li­gą, ty­ri­mo ir gy­dy­mo bū­dus bei ga­li­mas pa­sek­mes, at­si­žvelg­da­mas į jo in­te­re­sus ir pa­gei­da­vi­mus", - praė­ju­sią sa­vai­tę pri­sie­kė jau­nie­ji me­di­kai. Ta­čiau Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mas drau­džia me­di­kams pa­sa­ko­ti apie li­go­nio li­gą ir svei­ka­tos būk­lę be jo su­ti­ki­mo. Šei­mos na­riams - taip pat.
„Anks­čiau vi­si ži­no­da­vo apie li­go­nį, kal­bė­da­vo apie jo li­gą pa­kuž­do­mis ar­ba už du­rų, o nuo li­go­nio tik­ro­ji diag­no­zė bū­da­vo sle­pia­ma. Da­bar apie tai kal­ba­me su pa­čiu li­go­niu ir jam gir­dint su jo ar­ti­mai­siais. Mums tai yra daug leng­viau", - džiau­gė­si gy­dy­to­jas D.Pa­val­kis.

Pokyčius ko­re­guo­ja lai­kas

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je da­lis me­di­kų yra da­vę at­nau­jin­tą Hi­pok­ra­to prie­sai­ką, da­lis - va­di­na­mą­ją Že­ne­vos dek­la­ra­ci­ją ar­ba Že­ne­vos gy­dy­to­jo įža­dą, ku­rį taip pat ga­li­ma bū­tų va­din­ti at­nau­jin­ta Hi­pok­ra­to prie­sai­ka. Abie­juo­se teks­tuo­se kal­ba­ma apie me­di­kų pro­fe­si­jos pa­šau­ki­mą.

Hi­pok­ra­to prie­sai­ka bu­vo to­bu­li­na­ma ne kar­tą, bet jos hu­ma­niz­mo dva­sia iš­li­ko es­mi­nis da­ly­kas. Vie­nu me­tu pa­gal prie­sai­ką me­di­kams bu­vo drau­džia­ma nau­do­ti pei­lį ir pei­liu gy­dy­ti ak­men­li­gę. Chi­rur­gai pri­klau­sė ki­tai kas­tai, Hi­pok­ra­to pa­se­kė­jai pri­va­lė­jo gy­dy­ti be pei­lio.