Gydytojas T. Lūža mitus laužo ne tik socialinėje erdvėje

Vieną sostinę iškeitęs į kitą, žinomas akušeris ginekologas Tomas Lūža nepaliauja laužyti mitų ne tik socialinėje erdvėje. Gyvenimą uostamiestyje dar besijaukinantis gydytojas daugiau nei pusę dienos praleidžia Regioninėje Telšių ligoninėje, kur vadovauja Akušerijos – ginekologijos skyriui, o vėliau pacientes konsultuoja Klaipėdoje, medicinos ir chirurgijos centre „Northway“.

Nustebino pats save

– Kaip nutiko, kad sėkmingai Vilniuje dirbęs ir socialiniuose tinkluose aktyviai bendraujantis akušeris ginekologas nusprendė persikraustyti į kitą – Žemaitijos sostinę, kitame Lietuvos gale – Telšius? Tikriausiai daugelį nustebinote tokiu savo sprendimu?

– Nuo gimimo esu žemaitis, tad grįžau į Žemaitiją. Po studijų Vilniaus medicinos universitete likau ten gyventi – visada apie tai svajojau. Kurį laiką buvo minčių važiuoti dirbti į užsienį, bet pavyko įsitvirtinti sostinėje: pastaruoju metu dirbau aukšto lygio ginekologijos klinikoje, kuri rezidentūros metais atrodė kaip svajonė, ir nebesinorėjo nieko keisti.

Bet laiku atėję pasiūlymai paskatina permąstyti tam tikrus dalykus, vertybes, priimti naujus profesinius iššūkius bei galimybes.

Taip, šitas mano gyvenimo pokytis visiems buvo labai netikėtas, net man pačiam. Laukė ilgi pokalbiai su šeima. Tai nebuvo vienos dienos ar savaitės apsisprendimas. Ilgas pliusų ir minusų dėliojimas išėjo į naudą – dabar džiaugiuosi savo sprendimu.

– Kaip sekasi įsitvirtinti Telšiuose? Turbūt ten įnešėte naujų vėjų?

– Telšių ligoninės administracija labai palaiko, skatina naujoves. Norisi išmokyti operuoti jaunus kolegas, atvažiuojančius į Telšius, atskleisti jiems įvairias gydymo subtilybes, supažindinti su naujais gydymo būdais. Kolegos sako, kad esu gimęs būti mokytoju (Vilniuje yra dėstęs medicinos studentams – Aut.past.).

Geriau, kai nesi vienintelis galintis operuoti gydytojas – konkurencija ir patį skatina tobulėti. Kitas dalykas – naktį galėsiu ramiau miegoti, nes operuoti mokės ne tik skyriaus vedėjas.

– „Kaip pasisekė klaipėdietėms!“ – tokie komentarai pasirodė Jūsų socialinio tinklo paskyroje, kai pasidalinote žinia, kad nuo šiol konsultuosite ir Klaipėdoje. Kaip Jūsų planuose atsirado uostamiestis?

– Sulaukęs pasiūlymo prisijungti Klaipėdoje prie „Northway“ medicinos ekspertų komandos, apsidžiaugiau, kad turėsiu kur panaudoti savo įgūdžius nevaisingumo gydyme. Tai sritis, kuria aš itin domiuosi, o „Northway“ turi modernų, nemažai patirties turintį Vaisingumo centrą, taip pat naujas, erdvias operacines, kuriose sudarytos visos sąlygos atlikti modernias, šiuolaikiškas, mažai invazyvias, organizmą tausojančias operacijas.

Išnaudoja socialinę erdvę

– Kodėl sugalvojote susikurti gydytojo paskyrą socialiniuose tinkluose, kur dalinatės medicininėmis žiniomis, konsultuojate, patariate?

– Ginekologija nėra sritis, kur galima konsultuoti nuotoliniu būdu, bet įvertinus situaciją galima nukreipti tinkama linkme, patarti, kur ieškoti pagalbos. Norisi skleisti medicininę informaciją, kad liktų kuo mažiau vietos interpretacijoms.

Informacijos šiais laikais yra daug, bet, pastebiu, kad moterys labiau linkusios pasitikėti draugės, kaimynės ar mamos patarimais bei patirtimi. Noriu, kad moterys turėtų patikimesnės informacijos šaltinį. Pacientės turi susikūrusios daugybę mitų, kuriuos norisi laužyti. Pastebiu, kad neturėdamos su kuo pasitarti, moterys net gali sau pakenkti. Tai ypač išryškėjo per pandemiją, kai tapo sunkiau patekti pas gydytoją. 

„Northway“ nuotr.

Socialinė paskyra prisideda ir prie mano žinomumo. Mane pažįstančioms pacientėms atstumas nėra kliūtis, atvyksta konsultuotis, gydytis ir operuotis iš Vilniaus, Kauno ir kitų miestų.

– Kokie mitai populiariausi ir kaip pavyksta juos laužyti?

– Dažnai klaidingai manoma, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris, nors vėliau paaiškėja, kad problemų turi abi pusės. Nė vienas iš jų nėra „kaltas“, tai yra bendra poros liga. Daug mitų yra susiję su kontracepcija. Manoma, kad hormoninės spiralės sukelia įvairias ligas arba kad per pirmus lytinius santykius nesisaugojant neįmanoma pastoti.

Juokingiausia, kai socialinėje erdvėje bandai paneigti kokį mitą, o kitą dieną atėjusi pacientė klausia to paties. Tad supranti, kad ne visos moterys gyvena socialinėje erdvėje ir ne visas jas pasiekia reikalinga informacija.

Akušerija prognozėms nepasiduoda

– Kuri sritis akušerijoje-ginekologijoje Jums teikia didžiausią profesinį pasitenkinimą?

– Nuo darbo pradžios stengiuosi išlaikyti visą specialybės plotį kiek tai įmanoma, pradedant nuo ambulatorinių konsultacijų, vėžio profilaktikos, nėštumo priežiūros iki operacijų, nevaisingumo gydymo technologijų. Pirmenybę teikiu nevaisingumo gydymui, chirurginei ginekologijai. Šios sritys teikia didžiausią pasitenkinimą ir galimybę tobulėti.

Vilniuje kiek atitrūkau nuo akušerijos, nes didžiąją darbo laiko dalį atimdavo įvairios ginekologinės operacijos, nevaisingumo gydymas ir diagnostika, bet dabar teko prie jos sugrįžti, nes Telšių regioninėje ligoninėje yra bendras Akušerijos-ginekologijos skyrius, kuriame gydomos pacientės dėl ginekologinių susirgimų, nėštumo patologijos ir priimami gimdymai. Šioje srityje taip pat netrūksta naujovių, tad smagu prisiminti, tobulėti ir padėti.

– Pacientės Jums negaili gerų bei šiltų atsiliepimų ne tik už profesionalumą, bet ir bendravimą. Kaip pavyksta taip gerai su jomis sutarti?

– Neturiu recepto, kaip bendrauti, natūraliai taip gaunasi. Ne visada būna lengva. Kartais net diagnozę reikia mokėti tinkamai pasakyti. Pranešus liūdną žinią, atrodo, net pačiam empatiškai skauda.

– Kokią diagnozę pranešti sunkiausia?

– Sunkiausia pasakyti, kad nesivysto nėštumas. Pacientėms visada sakau, kol nepagimdysite, rizika visada išlieka. Akušerija – sunkiai prognozuojamas dalykas. Grėsmingi pokyčiai gali nutikti per akimirką. Arba, kai įvertinus visus tyrimus, matai, kad ir pagalbinis apvaisinimas nepadės susilaukti savo genetinių vaikų: būna išsekęs kiaušidžių rezervas arba nepavykusios kelios pagalbinio apvaisinimo procedūros. Medicina nėra visagalė. Amžius yra pagrindinis kriterijus, pastojant tiek natūraliai, tiek pagalbinio apvaisinimo pagalba.

Trombonas ir japonų kalba

– Kaip pabėgate nuo įtemptos kasdienybės? Feisbuke teko matyti nuotrauką, kur grojate su kitais muzikantais.

– Turiu nemažai užsiėmimų. Persikrausčius į Klaipėdą, mėgstame su šeima pabūti gamtoje. Vakare, po darbų kone kasdien važiuojame prie jūros. Juokaudamas sakau – jaučiuosi, kaip per atostogas. Prieš išsikraustant iš Vilniaus daugelis teiraudavosi, kaip galiu iškeisti sostinę su savo senamiesčiu, renginiais į regioną? Bet dėl darbų gausos nebūdavo kada ten lankytis. Grįžus po darbo 21 valandą, nesinori nei į senamiestį, nei į Operos ir baleto teatrą. Gal iš Klaipėdos ten net dažniau nuvažiuosiu?!

„Northway“ nuotr.

Pagrindinis mano pomėgis – groti trombonu, nors pastaruosius kelerius metus mažiau tuo užsiimu. Kai nusistovės darbo ritmas, gal ir čia nuspręsiu groti kokiame orkestre ar ansamblyje. Grojant su kitais muzikantais, pasineri į kitą pasaulį ir dingsta visos mintys apie darbą ir buitį.

– Esate gana įvairiapusė asmenybė. Minėjote, kad dar domitės robotika ir elektronika, mokotės kalbų. Kuri veikla yra mėgstamiausia?

– Robotika ir elektronika visada labai domino, bet intensyviau pradėjau domėtis per karantiną. Puiki galimybė atsijungti nuo kasdienybės.

Mėgstamiausia veikla – kalbų mokymasis. Dėl laiko stokos buvau ją apleidęs, bet dabar važiuodamas į darbą Telšiuose klausausi muzikos arba mokausi japonų kalbos. Per medaus mėnesį buvau Japonijoje, tad kartais praversdavo šios žinios. Vietiniai nustebdavo išgirdę mane kalbant japoniškai, nors ne visada pavykdavo susikalbėti dėl skirtingų dialektų.

Kodėl pasirinkau japonų kalbą? Mane traukia egzotinės kalbos. Studijų metais priklausiau organizacijai, kur padėdavome adaptuotis pagal mainų programas atvykstantiems kitų šalių studentams. Taip susiradau draugų japonų.

Norėčiau išmokti pasisveikinti ar pasakyti bent pagrindines frazes visomis pasaulio kalbomis. Smagu nustebinti užsienietį. Vienu metu gilinausi ir į arabų, kinų kalbas, bet tam reikia šių kalbų mokančių draugų arba mokytojo, tad jas atidėjau ateičiai.

Pirmoji kalba, kurios pradėjau mokytis savarankiškai, buvo ispanų. Mokyklos bibliotekoje radau rusų – ispanų kalbos žodyną, taip ir susidomėjau. Čekijoje studijavau pagal Erasmus programą, tad šiek tiek pramokau čekiškai. Gerai moku keturias kalbas: rusų, anglų, ispanų ir japonų.

– Klausantis Jūsų apie darbą bei įvairius pomėgius, natūraliai kyla klausimas, ar Jums paroje nepritrūksta laiko?

– Pritrūksta. Kasdien stengiuosi viską suderinti. Neperdegti padeda kokybiškas darbo ir miego režimas, laiko planavimo įgūdžiai. Esu labai patenkintas savo pasirinkimu, naujais iššūkiais ir galimybėmis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
ilgo ir laimingo gyvenimo Jums Gydytojau
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių