Praplečia galimybes

Kaip teigė Klaipėdos universitetinės ligoninės Anesteziologijos reanimacijos skyriaus (su operacine) vedėja Renata Paškevičiūtė, anesteziologija – mokslas apie nejautrą.

Ši disciplina sudaro paciento paruošimą operacijai ir anestezijai, vietinius ir bendruosius nuskausminimo būdus, gyvybinių organizmo funkcijų stebėjimą ir jų korekciją anestezijos metu bei po operacijos, skausminių sindromų diagnostiką ir jų gydymą.

Pagrėžiama, kad anesteziologija reikalauja didelės profesinės kompetencijos ir klinikinės patirties nuskausminant ir gydant sunkiausius pacientus.

Anesteziologija – jauna medicinos sritis, tik 1846 m. nustatyta, kad eteris sukelia narkozę, pirmoji endotrachėjinė intubacija atlikta 1878 m. Škotijoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje pirmoji endotrachėjinė intubacija atlikta 1955 m., tik 1962 m. buvo įkurtas pirmasis Anesteziologijos skyrius Kauno klinikose.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Anesteziologijos ir reanimacijos (su operacine) skyrius įkurtas 1976 m. Tais metais buvo atliktos tik 466 anestezijos, o 2015 m. – 19 tūkst. anestezijų per metus.

Nuo XXI a. anesteziologija ypač tobulėja, nes klinikinę praktiką papildo naujos technologijos – modernūs anestezijos aparatai, gyvybinių funkcijų sekimo monitoriai, anestezinio miego gylio matavimo prietaisai, ultragarso aparatai. Anesteziologijos mokslo progresas šiais laikais sudaro sąlygas atlikti sudėtingas operacijas, todėl plečiamos chirurginio gydymo galimybės. Geras gydytojas anesteziologas yra tas gydytojas, kuris nuolat gilina savo profesines žinias ir didina savo profesinį intelektą, sugeba dirbti daugialypėje gydytojų ir slaugytojų komandoje.

Sėkmę lemia komanda

Chirurginis pacientas yra unikalus ligoninėje gydomas pacientas. Pagrindinis jo gydymo etapas vyksta operacinėje. Gydytojas anesteziologas kartu su gydytoju chirurgu yra atsakingi už chirurginio paciento saugų perioperacinį periodą – nuo jo paguldymo iki išrašymo iš ligoninės.

XXI a. gydytojo anesteziologo tikslai yra ne tik „užmigdyti“ pacientą operacijos metu, šiuolaikinis gydytojas anesteziologas privalo kartu su gydytoju chirurgu nustatyti operacinę paciento riziką, aktyviai dalyvauti ruošiant pacientą operacijai, gydyti jį operacijos metu ir pooperaciniu periodu.

Sėkmingas chirurginio paciento gydymas priklauso nuo profesionalaus chirurginės komandos, kurią sudaro gydytojas chirurgas, gydytojas anesteziologas reanimatologas, dirbantis operacinėje, ir gydytojas anesteziologas reanimatologas, dirbantis reanimacijos skyriuje, darbo.

Lyderė Lietuvoje

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė Geda Klimavičiūtė informavo, kad nuo 2011 m. ligoninėje sėkmingai atliekamos onkologinėmis ligomis sergančių pacientų citoredukcinės operacijos su perioperacine hipertermine intraperitonine chemioterapija.

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra šios srities lyderė Lietuvoje, nes vienas esminių gerų rezultatų faktorių yra perioperacinė intensyvi terapija. Neužtenka tik pašalinti ligos pažeistus organus, bet būtina užtikrinti viso organizmo sistemų funkcionavimą taikant intensyvią terapiją, kuri prasideda nuo pirmos anestezijos minutės. Operacinėje taikomas modernus hemodinamikos monitoringas (PiCCO), nuolat sekama inkstų funkcija, elektrolitų balansas. Pradėtas gydymas operacinėje pratęsiamas intensyvios terapijos skyriuje.

Vienas didžiausių anesteziologinių išbandymų yra plaučių operacijos. Ligoninė priėmėme iššūkį atlikti tokias operacijas kombinuojant regioninį nuskausminimą kartu su negiliu miegu, kai pacientas pats spontaniškai kvėpuoja visos operacijos metu ir net gali kalbėti.

Nuo 2014 m. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra atliktos 73 videotorakoskopinės plaučių operacijos neintubuotiems, spontaniškai kvėpuojantiems pacientams. Baltijos šalyse, naudojant šią anestezijos metodiką, plaučių operacijos atliekamos tik uostamiestyje, tad sulaukiama svečių, norinčių išmokti, pamatyti ir pasiryžti taikyti šią metodiką savo ligoninėse.

Sužavėjo profesionalumas

Europoje plaučių operacijos, taikant šią anestezijos metodiką, atliekamos Ispanijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje. Šių metų liepos mėnesį ligoninėje lankėsi krūtinės chirurgai iš Vokietijos, kurie priklauso krūtinės chirurgijos pasauliniam elitui.

Jų tikslas buvo pamatyti būtent neintubuotų, spontaniškai kvėpuojančių pacientų anestezijos metodiką videotorakoskopinių plaučių operacijų metu, jos eigą, pooperacinį periodą. Jie liko sužavėti Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistų darbu.

Gydytoja R.Paškevičiūtė šių metų gegužės mėnesį ligoninėje padėjo atlikti dešinio plaučio, trachėjos ir broncho pašalinimo operaciją, taikant ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją (EKMO). Tokio tipo operacijos yra retos visame pasaulyje, tad nenuostabu, kad ši buvo pirmoji rytų Europoje. Pasiruošimas buvo labai intensyvus, perskaityta daug šiuolaikinės medicininės literatūros, konsultuotasi su kolegomis, detaliai buvo aptartas kiekvienas operacijos etapas.

EKMO aparatą prižiūrėjo kolegos iš Vilniaus. Pačia anestezija, pooperaciniu periodu pasirūpino ligoninės medikai, EKMO buvo prijungta operacijos pradžioje ir atjungta jos pabaigoje, pacientas visiškai prižadintas, spontaniškai kvėpuojantis, sąmoningas iš operacinės buvo perkeltas į intensyvios terapijos skyrių.

Tačiau anesteziologo darbas nėra tik operacinėje, ligoninės specialistai pacientus konsultuoja ambulatoriniame skyriuje, taiko nuskausminimą ambulatorinių procedūrų metu.

Nepaisant nuolatinio medicininių ir medicinos procesų vadybos technologijų progreso, naujų anestezijos metodikų atsiradimo, vienas pagrindinių šiuolaikinės operacinės medicinos tikslų yra priešoperacinės rizikos vertinimas konkrečiam pacientui, konkrečiai operacijai. Tai reiškia, kad vertinami visi faktoriai: operacijos apimtis, amžius, turimos paciento gretutinės ligos, jo funkcinis pajėgumas, vartojami vaistai. Apie galima operacinę riziką visada informuojamas pats pacientas, jo artimieji, jei reikia kartu su gydytoju chirurgu optimizuojama operacijos apimtis.

Taiko regioninę anesteziją

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas anesteziologas reanimatologas Vitalijus Valančius pasakojo, kad kasdieniame darbe operacinėje labai plačiai taikomi regioninės anestezijos metodai. Kai regioninės nejautros (anestezijos) metu užblokuojamas receptorius, sustabdomas skausmo jutimas būsimos operacijos vietoje, o pats ligonis intervencijos metu išlieka sąmoningas.

Šiuolaikinėje anesteziologijoje šis anestezijos metodas pasirenkamas vis dažniau. Galima išskirti keletą regioninės anestezijos tipų: spinalinė anestezija, taikoma operuojant apatines galūnes, apatinę pilvo dalį, dubenį. Jos metu vaistai švirkščiami į stuburo kanalo skystį apatinėje nugaros dalyje.

Epidūrinė anestezija – dažniausiai naudojama gimdymo skausmui malšinti ar kaip papildoma galimybė nuskausminti pacientą, kai operuojami pilvo ertmėje esantys organai, taip suteikiant pacientui papildomo komforto pooperaciniu periodu. Jos metu nugaroje specialios adatos pagalba įvedamas plonas kateteris ir pro jį leidžiami vaistai.

Laidinės anestezijos metu surandamas nervas ar jų rezginys, įnervuojantys operuojamą sritį, aplink juos sušvirkščiami nuskausminamieji vaistai. Ištobulėjus anesteziologinei technikai bei įdiegus į kasdienę klinikinę gydytojo anesteziologo praktiką ultragarso naudojimą, šią procedūrą įmanoma atlikti saugiau, greičiau ir efektyviau.

Ligoninės klinikoje įdiegta regioninės anestezijos ultragarso kontrolėje metodika. Dėl itin lengvo pooperacinio periodo pacientai po regioninės anestezijos į namus išleidžiami greičiau. Kadangi pooperacinių komplikacijų tikimybė maža, šis anestezijos metodas pasirenkamas sunkios būklės, daug gretutinių ligų turintiems pacientams. Neretai, siekiant didesnio pacientų komforto, geresnės savijautos po operacijos, taikoma kombinuota anestezija, kurios metu bendrinė anestezija derinama su regionine.