Gydytoja: dietos – sergantiems, o ne sveikiems

O Dieve, pastorėjau! Vėl žiemą auginame kilogramus ir pasižadame: jau pavasarį tai... Kodėl mitybos mados kinta greičiau nei podiumo? Dietų pasaulio naujovės ir teisingos mitybos abėcėlė – iš Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugijos narės medicinos mokslų daktarės gydytojos dietologės Editos Gavelienės lūpų.

Trys pagrindinės taisyklės

Sena lotynų patarlė primena: gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume. O štai gydytoja E.Gavelienė pasidalija praktiškesne savo įžvalga: "Mes valgome tam, kad gautume būtinų maistinių medžiagų."

Pasak jos, visų pirma reikia reguliariai valgyti, palaikyti normalią kūno masę ir gauti kuo įvairesnių maistinių medžiagų. Tai trys pagrindinės taisyklės, kurios žmonėms buvo žinomos dar praėjusį šimtmetį. Modernėjant pasauliui ir ieškant stebuklingų dalykų, deja, nutolome nuo esminių mitybos pagrindų.

"Vienu kartu žmogui suvalgyti būtiną paros maisto kiekį būtų labai nefiziologiška – per didelis maisto tūris. Dėl to turėtume reikalingą maisto kiekį išdalyti į keletą valgymo kartų per dieną. Rekomenduojama (priklausomai nuo mūsų skrandžio išsituštinimo greičio) valgyti nuo 3 iki 5 valandų intervalais. Kiekvienas gali pasirinkti individualiai. Tai būtų trys keturi valgymai per dieną", – skaičiuoja daktarė.

Jos teigimu, dauguma mitybos rekomendacijų, madų ir dietų yra atkeliavusios iš ligonių valgiaraščio, kurias sveiki žmonės bando pritaikyti sau. Pavyzdžiui, populiari kumščio taisyklė: esą žmogus per kartą turėtų suvalgyti tokį kiekį maisto, kiek telpa į jo kumštį.

"Būtent ši taisyklė skirta norint paaiškinti cukriniu diabetu sergantiems žmonėms jų valgymo kiekius. Aiškinama pagal kumštį, piršto dydį, kad žmogus lengviau suprastų, kiek jam suvalgyti. Tačiau šios taisyklės skirtos sergantiesiems", – akcentuoja pašnekovė.

Edita Gavelienė

Skaičiuojama, kad moters skrandis talpina apie 0,5 l, vyro – šiek tiek daugiau: apie 700 ml.

Būtina maisto įvairovė

Ne riebalų, baltymų ir angliavandenių kiekį turėtume ant pirštų skaičiuoti, o pasirūpinti kasdien gaunamo maisto įvairove. Tam, kad nepasimestume, sudaryta net mitybos piramidė, kurioje aiškiai matyti, kiek per dieną turėtume suvalgyti duonos, kiek mėsos ir kiek daržovių.

"Šioje piramidėje ir numatyta, kad žmogus per dieną gautų apie 50 proc. angliavandenių, apie 30 proc. riebalų ir apie 15–20 proc. baltymų. Tokios porcijos rekomenduojamos suaugusiajam", – pabrėžia E.Gavelienė.

Net ir mažas vaikas žino: daržoves ir vaisius valgyti būtina. Tačiau ar norisi? "Mes, lietuviai, daržovėmis vis dar laikome pomidorą ir agurką. Apie kitas daržoves užmirštame. Į daržovių sąvoką įeina labai plati produktų grupė, o kiekvienas sezonas turi savo pasiūlą. Vasarą mes daugiau turime šviežių daržovių, vėstant orams jas galime troškinti, žiemą galime valgyti raugintas. Kad ir kaip skaičiuotume, per parą turėtume suvalgyti apie 0,5 kg daržovių", – pataria gydytoja dietologė.

Komforto jausmas pavalgius

Mitybos pasaulį vienu metu buvo apsėdusi maisto produktų derinimo mada. Šios krypties šalininkai ragino nevalgyti mėsos kartu su bulvėmis arba duona, netepti ant batono sviesto ir nedėti sūrio ant viršaus, manų košės negardinti sviestu. E.Gavelienė šiuos patarimus vadina beverčiais.

"Tikrai jokio skirtumo, nes tai, ką mes suvalgome, virškinama ilgai: šios dienos maistas gali būti apdorojamas visą parą ir netgi dvi paras. Todėl nematau jokio reikalo derinti maistą lėkštėje, jeigu jis vėliau susimaišo žmogaus organizme", – tikina pašnekovė.

Ji priduria, kad daug svarbesnis dalykas – komforto jausmas pavalgius. "Žmogus turi jaustis nepersivalgęs vieno valgymo metu. Specialistai rekomenduoja vieno valgymo metu neprisikrauti visų rūšių maisto. Bet ne dėl to, kad jis nedera, o dėl to, kad žmogus jaustųsi komfortiškai. Kalnas bulvių, kalnas daržovių ir kalnas mėsos greičiausiai sukels nepatogumų", –  pabrėžia E.Gavelienė.

Atsakykite sau, ar esate fiziškai aktyvūs, ar laikotės valgymo režimo ir kokio dydžio jūsų porcijos. Viskas. Jokių stebuklų!

Kai kurie specialistai ilgą laiką ragino vaisius valgyti prieš pagrindinį patiekalą, nes šie esą greičiau virškinami, o valgomi po pietų jie tik kels rūgimo procesus.

"Ši rekomendacija irgi atkeliavo iš sergančiųjų valgiaraščio. Taip turėtų maitintis žmogus, kuriam atlikta, pavyzdžiui, skrandžio operacija. Taip valgyti turėtų ir kitomis virškinimo sistemos ligomis sergantys žmonės, – paaiškina gydytoja. – Jeigu žmogus neserga ir nori maitintis sveikai, vaisius galima rinktis priešpiečiams ar pavakariams."

Vienpusis racionas alina

Kartais susidaro įspūdis, kad kaip suknelių ar paltų mados kinta, keičiantis sezonams, taip ir mitybos bei dietų mados išgyvena kaitą.

"Jeigu paanalizuotume pastarųjų 30 metų tendencijas, tikrai atrastume daugybę mitybos principų, planų ir dietų. Pagal kraujo grupę, derinant maistą, įvairios vegetarizmo pakraipos, dabar populiarus protarpinis badavimas", – vardija E.Gavelienė.

Pasak jos, mados turi vieną gerą savybę: žmogus atkreipia dėmesį į tai, ką, su kuo ir kaip jis valgo. "Bet blogai, kai racionas tampa vienpusis, neįvairus ir alinantis organizmą", – perspėja dietologė.

Ketogeninė dieta – dar viena populiari mitybos kryptis. Jos esmė – didžiąją dalį mitybos raciono sudaro riebalai, o angliavandeniai iš lėkštės beveik išmetami.

"Ši dieta taip pat atėjusi iš ligonių valgiaraščio. Ją specialistai rekomenduoja sunkiomis epilepsijos formomis sergantiems žmonėms. Ši dieta yra gydymo dalis. Vien ši žinia turėtų visus priversti susimąstyti: valgant beveik vien riebalus prasideda įvairūs procesai smegenyse. Ir pašalinis šios dietos poveikis yra kūno masės mažėjimas. Atkreipkite dėmesį į žodį "pašalinis", – pataria E.Gavelienė.

Ji perspėja, kad ketogeninė dieta gali sukelti skaudžių padarinių. "Ne kiekvienam toks maitinimosi būdas tinka, ypač žmonės, kurių jautresnė virškinimo sistema (pavyzdžiui, kasa), gali nukentėti nuo per didelio riebalų kiekio", – tikina gydytoja.

Neigiami padariniai – ir po 10 metų

Specialistai dieta laiko maitinimosi būdą, skirtą sergančiam tam tikromis ligomis, kad žmogus greičiau pasveiktų ir pasiektų ligos remisiją.

"Slyvų, Pugačiovos, vyno, Jėzaus Kristaus, kefyro ir visokių kitokių dietų esmė – sumažinti kūno masę. Štai čia ir yra skirtumas. Nė viena dieta neišgydo nutukimo, bet jos visos alina žmogaus organizmą – tai noriu pabrėžti. Jeigu kūnas ilgesnį laiką negauna vienos ar kitos maistinės medžiagos, tai tiesiog nukenčia organizmo funkcijos: vienam žmogui gali pradėti kauptis riebalai vidaus organuose, kitam gali silpti raumenų ar širdies veikla. Visa bėda ta, kad tai vyksta ilgą laiką. Skaičiuojama, kad padarinių žmogus gali sulaukti ir po dešimties metų", – perspėja E.Gavelienė.

Dietos besilaikantis žmogus netenka ne tik naudingų maistinių medžiagų, bet ir skysčių, riebalinio ir raumeninio audinių. "Jeigu žmogus nutraukia dietą, kūnas pradeda ruoštis būsimam badavimui ir pradeda didinti riebalinį audinį. Toks šokinėjimas iš dietos į dietą organizmui sukelia tik papildomą žalą", – įsitikinusi pašnekovė.

Judėti, judėti, judėti!

E.Gavelienė įsitikinusi, kad nutukęs žmogus negali pats priimti sprendimų, kaip sumažinti kūno svorį. Tam yra specialistai. Tačiau jeigu žmogus nerimauja dėl papildomų 5–6 kg, jis turėtų galvoti ne apie dietas.

"Atsakykite sau, ar esate fiziškai aktyvūs, ar laikotės valgymo režimo ir kokio dydžio jūsų porcijos. Viskas. Jokių stebuklų", – pataria dietologė.

Visur reikia laikytis saiko: nesvarbu, valgote, sportuojate ar dirbate. Mokslininkai jau seniai nustatė kiekvienam svarbią taisyklę: 30 minučių papildomo fizinio krūvio, kurio metu pulsas padvigubėtų.

"Galima sumažinti krūvį iki dviejų trijų kartų per savaitę. Kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, to reikia. Patys rinkitės krūvio formą – plaukite, bėkite, greitai eikite, bet judėkite", – pataria specialistė.


Dietų pasaulio naujovės

Valgiaraštis pagal DNR

Mokslininkai, remdamiesi genomo tyrimais, daro prielaidą, kad genetiniai skirtumai turi įtakos tam, kiek svorio žmogus numes laikydamasis vienos ar kitos dietos. Manoma, kad individualiu DNR paremta mityba artimiausioje ateityje taps auksine kulka kovojant su nutukimu. Įvairios studijos rodo, kad genetika yra lemiamas veiksnys, lemiantis antsvorį – jo įtaka svyruoja nuo 35 iki 85 proc.

Londono Karališkojo koledžo epidemiologai Timas Spectoras ir Sarah Berry kartu su Harvardo medicinos mokyklos profesoriumi Andrew Chanu pradėjo naują ambicingą projektą "Predict", susijusį su individualiu organizmo atsaku į maistą. Jis turėtų atsakyti į klausimą, kaip skirtingų žmonių organizmo reakcija į vieną ar kitą patiekalą, produktą, susijusi su jo žarnyno bakterijų sudėtimi, jų pusiausvyra, medžiagų apykaitos intensyvumu.

Planuojama, kad, remiantis tyrimo rezultatais, bus sukurta programėlė ir testai, kurie padės kiekvienam išsirinkti tinkamiausią maistą. Prie projekto jungiasi žinomiausi pasaulio mokslo centrai – Švedijos Lundo, Didžiosios Britanijos Oksfordo, JAV Stanfordo universitetai.

Populiariausia – Viduržemio dieta

Paskelbta, kad JAV 2019 m. dieta pripažinta Viduržemio dieta. Jos pagrindas – augalinis maistas, neperdirbti grūdai, sveikieji riebalai, liesi baltymai. Perdirbtų produktų, raudonosios mėsos ir rafinuoto cukraus joje visai ar beveik nėra.

Ši dieta jau seniai siejama su teigiamu poveikiu sveikatai, pripažinta, kad ji mažina širdies, inkstų, onkologinių ligų, diabeto, žarnyno sutrikimų riziką. Pripažinimą ši dieta pelnė ir dėl to, kad jos nesudėtinga laikytis, ji yra gana subalansuota.

Antroje vietoje atsidūrė "Dash" dieta, sukurta specialiai tiems, kurie serga hipertenzija. Joje nėra produktų su soda ir gausu maisto su daug mineralų, vyrauja vaisiai, daržovės, liesi pieno, pilno grūdo produktai, šiek tiek liesų baltymų.

Trečia populiariausia dieta išrinktas lankstus vegetarizmas, joje mėsos yra, tačiau labai maži kiekiai, o mitybos pagrindą sudaro daržovės.

Seka Šiaurės šalių pavyzdžiu

Šiaurės dietą sukūrė grupė mokslininkų dar 2004 m. Iki šiol ji buvo labiausiai paplitusi Skandinavijos šalyse – Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Islandijoje, tačiau pastaraisiais metais sulaukia pripažinimo ir kitur.

Joje ypač mažai riebalų ir cukraus, vyrauja vietiniai produktai, įvairios grūdinės kultūros, ankštinės ir šakninės daržovės, uogos, riešutai, sėklos, gausu jūros gėrybių ir mažai mėsos. Dažnai valgyti rekomenduojama vaisius, uogas, daržoves, grūdų produktus, žuvį, jūrų gėrybes, liesus pieno produktus. Rečiau reikėtų rinktis mėsą, kiaušinius, sūrį. Labai retai – mėsą ir gyvulinius riebalus. Iš valgiaraščio išmesti siūloma saldžiuosius gaiviuosius gėrimus, pridėtinį cukrų, perdirbtą mėsą, maisto priedus, greitą maistą.

Tik tai, kas sveika planetai

Tarptautinė įvairių sričių specialistų grupė sukūrė Planetos dietą, kurios tikslas – suvaldyti gresiančią globalinę aplinkosaugos katastrofą. Kartu ji padėtų spręsti maisto trūkumo problemą skurstančiose pasaulio šalyse.

Svarbiausi jos principai – perpus sumažinti raudonos mėsos ir cukraus vartojimą, valgyti dvigubai daugiau vaisių, daržovių, grūdų, riešutų ir ankštinių.

Be to, ši dieta subalansuota ir pagal tai, kurioje pasaulio vietoje gyveni – tarkime, JAV gyventojams rekomenduojama raudonos mėsos vartojimą sumažinti 84 proc., o pupelių ir lęšių valgyti šešis kartus daugiau. Europiečiai turėtų raudonos mėsos valgyti 77 proc. mažiau, ir 15 kartų daugiau riešutų bei sėklų. Suskaičiuota, kad tai išgelbėtų apie 11 mln. gyvybių, tiek žmonių nemirtų nuo su nesveika mityba susijusių ligų.

Per savaitę galėtume suvalgyti vieną porciją jautienos, dvi žuvies, vieną ar du kiaušinius, kasdien išgerti stiklinę pieno arba suvalgyti šiek tiek sviesto ar sūrio.

Absurdo laurai – orotarizmui

Jeigu kas nors sugalvotų organizuoti absurdiškiausios dietos konkursą, nugalėtoją išrinkti nebūtų sunku. Grečiausiai juo taptų Oro dieta. Ši keista ir realiai neįgyvendinama mitybos koncepcija sukurta JAV, jos autorius – Wiley Brooksas, kuris save vadina dvasiniu mokytoju.

Jis sukūrė teoriją, kad žmogus gali būti gyvas beveik vien oru, o energijos semtis iš saulės. Tiesa, valgiaraštį W.Brooksas dar rekomenduoja papildyti vandens ir druskos tirpalu. Vyras netgi įkūrė Orotarizmo institutą, kuris propaguoja šią dietą. Jo teigimu, ji leidžia pajusti harmoniją su visata ir Kūrėju. Jis ir pasirūpins, kad nemirtumėte nuo bado.

Nuryti tik sukramčius šimtą kartų

Teigiama, kad ši dieta buvo sukurta prieš 200 metų. Jos esmė – valgyti galima viską, tik kiekvieną kąsnį būtina sukramtyti ne mažiau kaip 100 kartų.

Vargšai mūsų žandikauliai, jiems tektų gerokai paplušėti. Be to, tai užimtų labai daug laiko, valgymas užtruktų kone visą dieną. Aišku, dėl to ir nesuvalgytume labai daug, tad šiek tiek logikos šioje dietoje yra. Kitas pranašumas – įrodyta, kad, valgant lėčiau, greičiau pajuntame sotumo jausmą, tad mažiau maisto suvalgome, nei skubiai jį kimšdami. Specialistų teigimu, sveikiausia kiekvieną kasnį sukramtyti penkiolika kartų.

Parengė Raminta Tamošiūnaitė



NAUJAUSI KOMENTARAI

...,laikausi INTUICINES DIETOS...,

...,laikausi INTUICINES DIETOS..., portretas
valgau KA NORIU ir...KA PINIGINE LEIDZIA... TASKAS
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių