Gydymo įstaigose – vaikų antplūdis: į ligoninę skuba ir dėl slogos

Medikai sako, kad ne visais atvejais reikia lėkti į ligoninę. Prižiūrėdami vaiką namuose, jam galbūt labiau padėsime.

Ligoninėje – ilgos laukimo valandos

Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja Sigita Burokienė sako, jog ruduo gydytojams yra pats darbymetis.

„Šiuo metu yra labai daug sergančių vaikų, aišku, nemažai tokių, kurie serga paprastomis peršalimo ligomis. Nors tėvai galėtų vaiką slaugyti namuose ar kreiptis pas savo šeimos gydytojus, į poliklinikas, tačiau neretai jie atvyksta čia, į ligoninę, skubios pagalbos skyrių. Priežasčių gali būti kelios: tėvai sako nepatenkantys pas šeimos gydytojus, arba jiems atrodo, kad vaiko būklė yra labai sunki. Iš tiesų mes tam ir esame, kad padėtume, bet kai suplūsta labai daug pacientų vienu metu, susidaro didelės eilės, atsiranda savotiškas chaosas. Mes, gydytojai net nenorėdami imame pacientus rūšiuoti, ir tie, kurie lengviau serga, deja, gali pralaukti net kelias valandas“, – sako medikė.

Kai suplūsta labai daug pacientų vienu metu, susidaro didelės eilės, atsiranda savotiškas chaosas.

Pasak S. Burokienės, sergantis vaikas, kuris turėtų būti namuose, tėvų meilės ir dėmesio apsuptyje, šiaip jis jau blogai jaučiasi, nes susirgo, sukarščiavo, jam sloga, kosulys, bendras silpnumas, ir tas blogai besijaučiantis vaikas atvyksta į ligoninę, ilgai laukia konsultacijos, sulaukus konsultacijos jam yra paskiriami tyrimai, nes tokie yra gydymo protokolai, galiausiai vaikas patiria daug streso. Tad tas apsilankymas ligoninėje vaikui tikrai nepadeda greičiau sveikti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Karščiavimas neturi itin gąsdinti tėvų

Anot gydytojos, labiausiai tėvus neraminantis simptomas yra vaiko karščiavimas. Neretai tėvai pamiršta, kad karščiavimas turi daug naudos, jis padeda organizmui kovoti su infekcija. Žinoma, jei karščiavimas yra aukštas, siekia 39-40 laipsnius, jis taip lengvai nesusimažina vartojant vaistus nuo temperatūros. Tokiais atvejais vaikas jaučiasi blogai, jis yra vangus, atsisako valgyti, gerti, stebimi kvėpavimo sutrikimo ar kraujotakos sutrikimo požymiai.

„Pastebime, jog vaikas yra išblyškęs, gali atsirasti galūnių pamėlynavimas, ar šaltos galūnės, tokie signalai jau yra rimti ir tada jau būtina kreiptis į gydytoją. Tačiau jeigu vaikas atrodo normaliai, kvėpuoja normaliai, kraujotakos sutrikimų požymių nėra, net ir esantis karščiavimas neturėtų būti kažkokios rimtos ligos simptomas. Ypač tais atvejais, kai karščiavimas sumažėja davus vaikui vaistų nuo karščiavimo. Tokiu atveju, jei vaikas jaučiasi įprastai, geria skysčius, palikite vaiką namuose“, –  sakė gydytoja S. Burokienė.

Gydytojos teigimu, karščiuojant padidėja skysčių poreikis, tad jeigu vaikas atsisako gerti skysčius, reikėtų sunerimti. Vaikui negeriant atsiranda dehidratacijos požymiai, pavyzdžiui, išnyksta šlapinimasis. Tada jau reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.

Vertinant vaiko būklę – neperlenkti lazdos

Kartais tėvai neadekvačiai vertina vaiko būklę, visai nekreipdami dėmesio į vaiko savijautą. Gydytoja įspėja, jog nereikia perlenkti lazdos, labai jautriai reaguojant ar visai nereaguojant į vaiko būklę. Taip pat labai svarbus yra vaiko amžius.

„Jei susirgo kūdikis, reaguoti reikia greitai, nelaukti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Jei serga vyresnio amžiaus vaikas, tėvai gali jį gydyti namuose, duoti vaistų nuo temperatūros, duoti gerti daug skysčių bei stebėti jo savijautą“, – aiškino Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja.

Gydytojos teigimu, jei gydantis namuose vaiko būklė negerėja, net ir duodant vaistų nekrenta temperatūra arba atsiranda kiti simptomai, pavyzdžiui, viso kūno bėrimas, tokiu atveju reikia kviesti greitąją pagalbą ar patiems važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių.

Reziumuojant S. Burokienė aiškino, jog sloga nėra ta liga, dėl kurios reikėtų vykti į ligoninę. Tačiau sloguojantį vaiką geriau slaugyti namuose, nevesti į darželį, neleisti į mokyklą, kad liga neprogresuotų ir vaikas neužkrėstų kitų.