- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Planinių operacijų apimtys pradėjo augti, kai prasidėjo vakcinavimas nuo COVID-19 infekcijos ir ėmė mažėti sunkiai sergančiųjų, gydomų stacionare, skaičius. Šiuo metu atliekamos visos planinės operacijos be apribojimų, o pacientai noriai grįžta į poliklinikas. Chirurgas primena, kaip pasiruošti operacijai bei kaip greičiau po jos atsigauti.
„Šiuo metu atliekamos visos planinės operacijos be apribojimų. Karantino metu buvo atliekamos daugiausiai tik neatidėliotinos operacijos ir operacijos dėl onkologinės ligos. Švelnėjant karantinui, pirmiausiai sugrįžo dienos chirurgijos operacijos – išvaržų plastikos ir tulžies pašalinimo operacijos“, – apie šiandienines aktualijas ligoninėje pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas Justas Žilinskas.
Jo teigimu, siekiant geriausių gydymo rezultatų būtina tinkamai pasiruošti prieš operaciją – atsisakyti žalingų įpročių, sportuoti, koreguoti mitybą. Onkologine liga sergančiam ir išsekusiam pacientui ji paskiriama likus 2-4 savaitėms iki operacinio gydymo.
„Subalansuota mityba ypač svarbi esant mitybos nepakankamumui, kai pacientas dėl ligos suvartoja nepakankamą maisto kiekį. Mitybos nepakankamumą parodo normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI) ir kūno svorio sumažėjimas per trumpą laikotarpį“, – pažymi pilvo chirurgas.
Mitybos nepakankamumas – grėsmė operacijos rezultatams
Pasak chirurgo J. Žilinsko, esant nepakankamos mitybos būklei išsekusių pacientų organizme ženkliai sumažėja statybinių medžiagų resursų, kurie reikalingi sveikimui pooperaciniu laikotarpiu, todėl po operacijos didėja komplikacijų ir infekcijų rizika, ilgėja žaizdų gijimo laikas, pacientui daugiau laiko tenka praleisti ligoninėje. Siekiant išvengti prastesnių operacijos rezultatų, rekomenduojama kaip įmanoma anksčiau, priešoperaciniu laikotarpiu, optimizuoti paciento mitybą bei kūno svorį.
Mitybos nepakankamumu gali sirgti net ir iš pirmo žvilgsnio normalaus kūno svorio žmonės, todėl ši liga, mediko teigimu, dažnai tampa tarsi nematoma. Diagnozei patvirtinti svarbu įvertinti paciento svorio pokytį pastaraisiais mėnesiais bei suvalgomo maisto kiekį paskutinę savaitę.
„Norint pasiekti geresnių rezultatų, rekomenduojame medicininės paskirties gėrimus, kurie yra praturtinti baltymais, angliavandeniais, riebalais, omega-3 riebiosiomis rūgštimis, vitaminais, skaidulomis ir mineralinėmis medžiagomis. Prieš operaciją 2 valandas vengiant badavimo, streso, skiriame gėrimus su angliavandeniais. Šiuos medicininius gėrimus rekomenduojama vartoti tiek prieš operacijas, tiek pooperaciniu laikotarpiu. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šie gėrimai sumažina pooperacinio laikotarpio komplikacijas, pacientas greičiau sveiksta ir grįžta į normalų gyvenimą“, – pažymi chirurgas J. Žilinskas.
Sveikimo procesui ne mažiau reikšmingas laikas iškart po operacijos. „Pacientui rekomenduojama tą pačią dieną po operacijos stotis ir vartoti skysčius, o kitą dieną skirti „skystą“ dietą. Tokiu būdu pacientai greičiau grįžta į įprastą gyvenimo ritmą“, – kalba medicinos specialistas.
Pagrindinės pacientų klaidos pagal chirurgą
Po ligos pacientui reikia daug maistingų medžiagų: gerųjų riebalų, baltymų ir kompleksinių angliavandenių. Žmogui po ligos ar operacijos dažnai sutrinka virškinimo veikla, kamuoja prasta psichologinė savijauta, prarandamas apetitas, dėl to gali grėsti mitybos nepakankamumas. Tuomet pacientui, pasak pilvo chirurgo, jau reikia papildomo subalansuoto visaverčio maitinimo, kuriame būtų tiek riebalų, tiek angliavandenių, o visų svarbiausia – baltymų, kurie yra pagrindinė statybinė medžiaga.
„Kai pacientas viduriuoja, vemia, mažai valgo ar badauja, reikėtų galvoti apie papildomo maitinimo įvedimą. Jei po ligos nustatomas mitybos nepakankamumas ar jo rizika, reikia skirti papildomą maitinimą – tai galėtų būti tiek medicininės paskirties gėrimai, kurių galima įsigyti vaistinėse, tiek enteriniai mišiniai ar mityba į veną“, – aiškina chirurgas J. Žilinskas.
Anot jo, badavimas prieš operaciją ar po jos yra nerekomenduojamas. Badaujant kūnas atsiduria stresinėje situacijoje – tuomet nevyksta gijimo procesas, prarandama svarbiausia statybinė medžiaga – baltymai, dėl to ima nykti raumeninė masė, sumažėja miokardo (širdies raumens) galingumas, mažėja ištvermė, blogėja kvėpavimo funkcija.
„Mažėjant raumeninei masei po ligos ar operacinio periodo, prastėja gyvenimo kokybė. Todėl reikėtų ne tik nebadauti, bet ir į savo kasdienybę įtraukti bent minimalius fizinius pratimus raumenų stiprinimui, juos derinti su pilnaverte mityba. Jei žmogus visiškai išsekęs, rekomenduojama mankštą atlikti su kineziterapeuto pagalba. Reabilitacija po ligos ar operacijos yra tokia pati svarbi kaip ir mityba“, – komentuoja pilvo chirurgas J. Žilinskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...