Dabar, kai vis daugiau moterų nori gimdyti namuose, 22 mūsų šalies ligoninėse veikiantiems gimdymo skyriams pagal praėjusią savaitę pasirašytą sutartį bus skiriama 145 mln. litų. Kaip tos lėšos bus panaudotos, žino Kauno klinikų Gimdymo skyriaus vadovas docentas Mindaugas Kliučinskas.

– Kas atsitiko, kad gauname tiek daug pinigų iš svečios šalies, juolab ne Europos Sąjungos narės?

– Šveicarija yra įsipareigojusi remti naujas Europos Sąjungos šalis, siekiant išlyginti netolygumus sveikatos priežiūros srityje. Lietuva ir Šveicarija yra pasirašiusios bendradarbiavimo programą. Jau esame gavę iš Šveicarijos vyriausybės finansinę paramą, už kurią buvo įsigyta medicininės įrangos bei įsteigti naujagimių reanimacijos skyriai didžiosiose mūsų šalies ligoninėse, regionalizuota akušerijos ir neonatologijos pagalba.

Pasiekėme puikių rezultatų: nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas sumažėjo daugiau nei penkis kartus, perinatalinis mirtingumas – daugiau nei tris kartus. Įvertinusi, kad skirtas lėšas panaudojome efektyviai, Šveicarijos vyriausybė paskyrė 124 mln. litų. Dar 21 mln. litų – Lietuvos dalis.

– Argi nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas priklauso ne nuo jų sveikatos ir medikų pagalbos, bet nuo sąlygų gimdymo namuose?

– Tai priklauso nuo medikų kvalifikacijos, medicininės įrangos, pagalbos teikimo organizavimo bei aplinkos, kurioje ši pagalba teikiama. Pirmoji Šveicarijos parama leido tinkamai įrengti perinatalinius centrus Kauno klinikose ir Vilniaus Antakalnio ligoninės Moterų klinikoje, kur teikiama aukščiausio lygio pagalba visos mūsų šalies nėščiosioms, gimdyvėms ir jų naujagimiams.

Kaip pavyzdys gali būti priešlaikinis gimdymas. Jam gresiant moteris patenka būtent į vieną ar kitą šių centrų, kur siekiama kaip galima ilgiau išsaugoti mamą nepagimdžiusią. Geriausias inkubatorius yra mamos gimda, todėl svarbu, kad vaikelis kuo labiau joje subręstų, žinoma, jei nėra infekcijos ar kitų priežasčių nėštumui užbaigti, skatinant gimdymą. Nėščiosios ir vaisiaus būklė diagnozuojama specialiomis procedūromis, kurioms atlikti reikalinga išskirtinė ultragarsinė ir kita aparatūra.

Naujai skiriama parama leis atnaujinti medicinos įrangą pagal teikiamų paslaugų sudėtingumo lygį visose programoje dalyvaujančiose šalies ligoninėse. Visos ligoninės gaus tai, ko joms šiuo metu reikia. Labai džiugu, kad visų ligoninių medikai – akušerės, naujagimių slaugytojos, gydytojai akušeriai-ginekologai, neonatologai, anesteziologai ir kiti, kurie teikia sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms bei naujagimiams, turės galimybę dalyvauti praktiniuose ir teoriniuose mokymuose. Suplanuota parengti 70 mokslo įrodymais pagrįstų diagnostikos ir gydymo metodinių rekomendacijų akušerijos bei neonatologijos srityje.

Investicijos skiramos tam, kad visose Lietuvos ligoninėse, nesvarbu, Kaune ar Marijampolėje, moterims būtų sudarytos vienodos sąlygos gauti skubią būtinąją pagalbą.

– Siekiamybė – visas rajonų ligonines paversti moderniomis, nors anksčiau buvo sakoma, kad Lietuva yra per maža turėti daug aukščiausio lygio gydymo įstaigų, geriau tokių sukurti kelias ir į jas koncentruoti ligonius. Ar uždarytos ligoninės – tai klaida?

– Tai ne klaida. Pritariu, kad kiekvieno rajono centre nereikia gimdymo namų, nes ten, kur gimdo mažiau nei viena moteris per dieną, personalo kvalifikacija negali būti pakankama. Niekas nenorėtų, kad jį operuotų chirurgas, kuris atlieka vieną operaciją per savaitę. Visi norime gydytis pas patyrusius gydytojus.

Turėdami galimybę investicijomis pakelti akušerijos ir neonatologijos paslaugų lygį, turime veikti keliomis kryptimis. Pirmiausia reikia gerinti sąlygas ten, kur sukaupta medikų praktika ir pačios moterys noriai vyksta gimdyti. Gimdyvėms šias gydymo įstaigas pasiekti padeda greitosios pagalbos medikai. Didžioji dalis jų jau baigę pradinį akušerijos kursą, kad gebėtų teikti skubią ikihospitalinę pagalbą gimdyvei bei naujagimiui, jei to prireikia. Tokie mokymai Lietuvoje vyksta jau dveji metai, per tą laiką labai pakilo greitosios pagalbos medikų profesionalumo lygis šioje srityje.

– Ar tai vykdoma iš Šveicarijos lėšų?

– Ne. Greitosios medicinos pagalbos medikai buvo mokomi kitų fondų lėšomis. Pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą lėšos skirtos visų šalies gydymo įstaigų medikams, kurie tiesiogiai dalyvauja teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms bei naujagimiams, mokyti. Jie visuomet turi būti pasirengę teikti skubią pagalbą, nes, pavyzdžiui, bet kuris gimdymas gali komplikuotis gausiu kraujavimu.

Veikiant pagal pasaulyje įrodytą algoritmą, didelė tikimybė, kad stabdant kraujavimą reikės mažiau intervencijų ir bus išvengta būtinybės taikyti tokią kraštutinę priemonę, kaip gimdos pašalinimas. Laimė, 70 proc. gimdymų yra fiziologiniai. Tokia yra pasaulio statistika.

Gimdymas – procesas nuo sąrėmių pradžios iki naujagimio ir placentos bei vaisiaus dangalų užgimimo. Jei tas procesas vyko sklandžiai, sakome, kad tai buvo fiziologinis arba normalus gimdymas.

– Kaip dažnai gimdyves ištinka komplikacijos, pavyzdžiui, staigus netikėtas kraujavimas? Ar tai labai pavojinga?

– Esant atonijai – patologijai, kai gimda po gimdymo nesugeba susitraukti, pirmieji sudėtingi pokyčiai gimdyvės organizme įvyksta netekus daugiau kaip dviejų litrų kraujo. Tai įvyksta gana greitai, nes kraujas teka lyg upelis.

Siekiant išvengti tokių komplikacijų, taikoma kraujavimo po gimdymo profilaktika – užgimstant naujagimiui gimdyvei suleidžiama gimdą sutraukiančių vaistų. Esant didelei kraujavimo rizikai, iš anksto pasirengiama visiems įmanomiems kraujavimo stabdymo būdams. Tai labai sumažino šių komplikacijų po gimdymo. Tai – dar vienas pavyzdys, kaip svarbu, kad kiekvienoje ligoninėje medikai gebėtų laiku, dirbdami pagal aiškų algoritmą, suteikti maksimaliai kokybišką pagalbą.

– Pastaruoju metu aktyviai propaguojamas gimdymas namuose ir vienas tam skatinančių argumentų – siekis išvengti invazinių procedūrų, taikomų ligoninėje.

– Kiekviena intervencija aptariama su gimdyve. Jei ji tos intervencijos atsisako motyvuotai – netaikome. Vaistų vengimas, noras gimdyti natūraliai prilygsta norui auginti vaikus be skiepų. Kai vis dažniau jų atsisakoma, grįžta ligos, kuriomis pastaraisiais dešimtmečiais nebesirgome. Eidami į natūralizmą aukojame savo vaikus. Augdami kol kas dar saugioje aplinkoje, nes visi esame skiepyti ir įgiję imunitetą, jie yra sveiki, bet patekę į kitą aplinką tampa imlūs infekcijai.

Taip yra ir dėl gimdyvių kraujavimo. Jo profilaktika įrodyta mokslo ir rekomenduojama Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio akušerių ir ginekologų draugijų.

– Tobulinant mūsų medikų darbą pagal pasaulio standartus, mums skiriami 145 milijonai litų – tai labai daug. Kaip konkrečiai jie bus paskirstyti?

– Buvo atlikta galimybių studija. Man teko būti ekspertu vertinant teikiamų akušerijos ir neonatologijos stacionarinių paslaugų kokybę. Lankėmės visose šalies gydymo įstaigose, kuriose teikiamos akušerijos ir neonatologijos paslaugos. Matėme, kad vienos šių ligoninių turi gerų gimdymo lovų, bet neturi lovyčių naujagimiams – tai ir rekomenduota pirkti. Kitur vaisiaus būklės vertinimo aparatūra pasenusi ar ultragarso aparatūra prastos kokybės – pagal tai pateiktos rekomendacijos.

Viską įvertinus, atrinktos 22 ligoninės, nors tokias paslaugas teikia 33 – ne visos atitiko reikalavimus. Kai kurios yra labai arti didesnių ligoninių ir todėl jų gimdymo skyriai ateityje turės užsidaryti. Yra tokių, kuriose nepakanka gimdymų, kad medikų kvalifikacija ir kompetencija būtų pakankama. Jau turime karčią patirtį, kai, pavyzdžiui, mažoje ligoninėje yra puikiai įrengta suaugusiųjų reanimacija, bet nėra ko gydyti. Dabar bus užkirstas kelias, kad lėšos nebūtų iššvaistytos vėjais.

Dalis Šveicarijos paramos lėšų bus skirta bendrai informacinei sistemai sukurti. Tuomet turėsime galimybę žinoti apie kiekvieną nėščiąją, gimdyvę ar naujagimį elektroninėje erdvėje. Jei, pavyzdžiui, nėščioji lankėsi Kėdainių ligoninėje ir atvyko konsultuotis į ligoninę Kaune, jos medikams bus prieinami duomenys apie persirgtas pacientės ligas, nėštumo eigą, vaisiaus būklę ir kita.

– Daugiau kaip 60 mln. litų numatyta skirti energiją tausojančių technologijų įdiegimo, aplinkos taršos mažinimo programai. Kaip tai suprasti?

– Bus renovuojami ligoninių pastatai, modernizuotos šilumos, vandens, elektros tiekimo, patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemos. Bus sunaudojama mažiau energijos – sumažės išlaidų ir aplinkos tarša.

– Kas bus atlikta Kaune?

– Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir Neonatologijos klinikose bus atnaujinta ir kai kur naujai įrengta vėdinimo sistema. Šveicarijos paramą gaus ir Kauno klinikinė ligoninė, P.Mažylio ir Krikščioniškieji gimdymo namai.

– Ar verta investuoti į pastarųjų renovaciją, jei greta senojo pastato jau seniai statomas ir niekaip nebaigiamas naujas?

– Statyboms ar joms pabaigti programos lėšos neskiriamos.

– Jei taip sparčiai gerinamos sąlygos gimdymo namuose, vadinasi, gimdyti namie neverta?

– Suprasčiau moterų norą gimdyti namie, jei grįžtume atgal 15–20 metų, kai gimdymo namuose tebuvo į operacinę panaši palata, lova ir baisus metalinis stalas gimdykloje, neįleidžiami artimieji ir t.t.. Šiandien nemačiau nė vienų gimdymo namų, kuriuose nebūtų bandyta pereiti prie jaukios namų aplinkos.

Galbūt kai kam iš medikų dar trūksta bendravimo gebėjimų, bet net geriausias, nuoširdžiausias akušeris, gydytojas neatstos artimo žmogaus. Dėl to visose ligoninėse gimdyme gali dalyvauti moteriai artimiausias žmogus – vyras, mama ar sesuo, ką ji pasirenka, kuris gali jai pagelbėti per gimdymą. Šiandien gimdyti namuose, mano manymu, yra dar nesaugu, juolab nevalia rizikuoti mažiausiai dviejų žmonių sveikata ir gyvybe. Tai drąsu, bet jei toks moters pasirinkimas – jos valia.

145 mln. dalybos

Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimo Lietuvoje programai skirta apie 84,5 mln. litų.

Energiją tausojančioms technologijoms įvesti Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, numatyta apie 60,5 mln. litų.

Lietuvos Respublikos dalis šioms programoms įgyvendinti atitinkamai yra 12 mln. ir 9 mln. litų. Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos sveikatos srityje lėšos turės būti panaudotos iki 2017 m.

Šiais metais tikimasi panaudoti iki 10 mln. litų paramos lėšų.