Mitybos specialistai perspėja: norint būti sveikam, valgyti reikia ne tada, kai reikia, o tada, kai nori, ir tai, ko nori tavo organizmas.

Ne švaistyti, o tausoti

Praūžus šventiniam laikotarpiui, vieni girdėjome apie persivalgymą, kiti tai patyrėme, netgi tokį, kai atsiduriama ligoninėse.

Iš tiesų mūsų šventiniai stalai, prekybos centrai lūžta nuo maisto. Vos apštuštėjus šaldytuvo lentynoms, skubame jas papildyti.

"Mes, lietuviai, išgyvenę laikus, kai maisto tikrai trūko, vis dar rūpinamės, kad būtume sotūs. Sotūs pasijuntame tik tuomet, kai dėmesys nukreiptas į tai, ką darome. O mes valgome greitai, dažnai – žiūrėdami televizijos laidas ar naršydami socialiniuose tinkluose. Kai mūsų dėmesys nėra nukreiptas į maistą, kaip mes galime pajusti saiką ir pasakyti: gana?" – aiškina organizacijos "Tikra mityba" sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Daugelis suaugusiųjų, ypač ankstesnių kartų atstovų, pasakytų, kad už maisto švaistymą Dievas nubaus. Maisto švaistymas turėtų būti pakeistas maisto tausojimu.

"Kalbu ne tik apie šiukšliadėžes, bet pirmiausia apie skrandžius, kurie XXI a., drįstu teigti, tapo šiukšliadėžėmis. Juk perteklinis nesuvirškintas maistas ne tik nenaudingas, bet ir žalingas. Ne tik nežiūrime, ką valgome, bet ir valgome bet kaip ir bet kiek", – pastebi R.Bogušienė.

Kaip gyveno senoliai

Maisto tausojimas – opi problema. Vakarų šalyse pagaminama per daug, suvalgoma taip pat per daug, bet švaistoma ne ką mažiau. Prekybos centrai dygsta kaip grybai po lietaus.

Kiek juose maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas labai trumpas? Tai pieno produktai, duona, šviežios žuvys, mėsa, vaisiai ir daržovės. Vartotojai pageidauja jų daug ir kuo  šviežesnių. Pasibaigus vartojimo laikui, šie produktai dažniausiai skiriami gyvūnams šerti, biokurui ar kompostui gaminti.

O kur dedamas maistas, kuris mūsų organizmui nereikalingas, perteklinis?

"Virsta riebalais arba pasišalina kaip nesuvirškintos atliekos. Perteklinės kalorijos kaupiasi mūsų organizme. O juk persivalgome ne tik per šventes, bet ir kasdien", – kritikuoja daugelio maitinimosi įpročius maisto technologė R.Bogušienė.

Mūsų skrandžiai – ištampyti, judėjimas labai sumažėjęs, lyginant su senoliais. Jie maisto produktų gaudavo ne artimiausiame, vos už kelių žingsnių nuo namų esančiame prekybos centre, o žemę ardami. Keldavosi anksti, dirbdavo fizinius darbus.

"Dabar norime valgyti taip pat sočiai, kaip valgė mūsų senoliai, bet judėti nėra tikslo, pakanka paspausti vieną pelės klavišą. Miegoti norime daug, valgyti – ne skaniai, o labai skaniai. Tai maisto švaistymas tiesiogine šio žodžio prasme. Persivalgymas yra ne kas kita, kaip laiko, pinigų ir sveikatos eikvojimas", – tvirtina R.Bogušienė.

Ragina gaminti mažiau

Vaikai nuo gimimo jaučia saiką ir intuityviai žino, ką, kaip ir kiek valgyti. Tai kas gi atsitinka, kai paauga?

"Mes bijome, kad pakankamai nepavalgę vaikai nusilps, susirgs. Jie verčiami, raginami valgyti ne tada, kai nori, o tada, kai reikia, ir būtinai suvalgyti viską, kas yra lėkštėje. Juk suaugusieji žino geriau! Laikui bėgant, vaikai nebejaučia saiko", – maisto technologė R.Bogušienė atskleidžia, kad mūsų rūpestis įgauna atvirkštinį efektą.

Šiuolaikinės civilizacijos šalyse vaikai iš bado neserga, išskyrus asocialias šeimas. Dažniausiai suserga dėl maisto pertekliaus.

"Atkreipkite dėmesį, kaip valgo mažyliai. Maistas jiems – ne tik būtinybė, bet ir malonumas. Jie kiekvieną kąsnį sukramto, neskuba, mėgaujasi akimirka ir tik tada deda į burną kitą kąsnį. Kai jaučiasi sotūs, sako: gana. Nesiūlykite dar truputėlį, arba, blogiausia, neverskite suvalgyti viską. Mokykimės iš vaikų nevalgyti, ragauti ir pasimėgauti pačiu procesu", – pataria R.Bogušienė.

Ji prašo nesugadinti vaikų įgimto saikingumo jausmo – jie puikiai žino, kada yra sotūs. Mitybos specialistė perspėja, kad saikingumas turi išlikti ne tik valgant įprastus patiekalus, bet ir sveikatai palankius.

"Skeptiškai vertinkite teiginius, kad vaisių ir daržovių galima valgyti tiek, kiek nori. Tai galioja tik vaikams, kurie nepraradę sąmoningo saikingumo, bet tikrai tinka retam suaugusiajam", – įsitikinusi R.Bogušienė.

Ji visus ragina gaminti mažiau, bet kokybiškiau ir skaniau, atkreipti dėmesį į maisto pateikimą ir valgymo kultūros formavimą.

"Šeimose moterys turi suprasti, kad nuo jų priklauso ateities kartų valgymo kultūra, kartu – ir sveikata. Valgyti reikia ne tada, kai reikia, o tada, kai nori. Ne tai, ką tau siūlo, o tai, ko nori tavo organizmas. Ne tiek, kiek siūlo kiti, bet tiek, kiek reikia tau, kad gyventum sveikai", – pataria maisto technologė R.Bogušienė.

Tyrimas: daugiau nei kas antras maitinasi nesveikai

Šeši iš dešimties lietuvių įsitikinę, kad jie maitinasi nesveikai. 52 proc. apklaustųjų pripažino per mažai judantys. Netinkamai besimaitinantys dažniausiai nurodė vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrai, o fizinio aktyvumo labiausiai trūksta vyresnėms nei 36 metų moterims.

Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius profesorius Rimantas Stukas teigia, kad gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai nekinta jau kelerius metus. Anot jo, šis tyrimas dar kartą patvirtino, kad didesnė dalis visuomenės propaguoja nesveiką gyvenseną.

"Žmonių sveikatos raštingumas nėra žemas. Žmonės supranta, kad jų mitybos įpročiai yra netinkami, fizinis aktyvumas per mažas. Tai yra gerai. Blogai, kad įpročių nekeičia. Rasti motyvaciją keistis turi padėti specialistas, akivaizdžiai parodydamas, kas yra blogai jo organizmui ir sveikatai", – teigia R.Stukas.

Daugiau judėti gyventojams lengviau, nei sveikiau valgyti. Tai, kad jie maitinasi tinkamai, mano tik maždaug kas penktas apklaustasis. Sveika mityba dažniausiai gali pasigirti jaunos ir vidutinio amžiaus moterys. Savo fiziniu aktyvumu patenkinti 38 proc. apklaustųjų. Fiziškai aktyviausi – jauni, iki 35 metų vyrai.

Netinkamai maitindamasis ir per mažai judėdamas, žmogus gali jaustis visai gerai, bet daroma žala organizmui gali baigtis  infarktu ar insultu. Tam galima užkirsti kelią, laiku pakeitus mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius bei reguliariai tikrinantis sveikatą.