- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
-
Gąsdinančią diagnozę išgirsta tūkstančiai lietuvių: norint pagalbos – trukdžiai
Rugsėjo mėnuo – piktybinių kraujo ligų žinomumo mėnuo. Lietuvoje kasmet kraujo vėžiu suserga apie pusantro tūkstančio žmonių. Medikų teigimu, šia ar kita vėžio forma susirgusiems pacientams pažangūs vaistai Lietuvoje dažnai yra neprieinami. Mūsų šalyje kol kas lėtai pildosi ir kaulų čiulpų donorų registras.
Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė sako, kad sėkmingam kraujo vėžio gydymui reikia kelių dalykų, visų pirma, – gerų medikų. Lietuva esą turi puikių profesionalių ir kompetentingų gydytojų hematologų, tačiau galimybės jiems dirbti ribojamos trukdžiais. Didžiausias trukdis – neprieinami inovatyvūs vaistai.
„Mes didžiausią bėdą turime su inovatyvių vaistų prieinamumu. Ir situacija Lietuvoje yra tokia, kad per pastaruosius trejus metus inovacijos ypatingai sunkiai skinasi kelią dėl to, kad yra sudaromos teisinės kliūtys ir barjerai. Teisės aktai yra keičiami taip, kad inovatyvūs, pažangūs vaistai, kurie Europoje visose šalyse beveik yra kompensuojami, pas mus jie turi žemesnes terapines vertes su tikslu, kad tie vaistai nebūtų kompensuojami pacientams“, – pabrėžė I. Drėgvienė.
Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.
Pasak jos, negavęs tinkamo inovatyvaus gydymo per trejus metus Lietuvoje mirė ne vienas pacientas.
Kraujo vėžį gydantis ir kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas sako, kad neretai skaudančia širdimi turi pasakyti pacientams, kad galimybės juos gydyti yra ribotos.
„Neretai turiu pacientą, su kuriuo mes kalbame apie naujai nustatytą ligą, papasakoju ir paskui pradedu lenkti pirštus, sakydamas, kokie vaistai yra prieinami, registruoti, jų efektyvumas ir saugumas yra patikrintas ir kurie būtų geresni negu Lietuvoje šiuo metu prieinami vaistai. Ir aš kai kurioms ligoms galiu užlenkti daugiau nei visus vienos rankos pirštus vardindamas vaistus, kurie Lietuvoje yra neprieinami ir kurie yra geresni už tuos, kurie yra prieinami. Tai yra tikrai labai labai bloga situacija gydytojui ir pacientui. Ir aš tiesiog norėčiau, kad tai vieną dieną baigtųsi“, – pabrėžė V. Pečeliūnas.
Santaros klinikų gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.
Pasak I. Drėgvienės, teikiant pagalbą kraujo vėžiu sergantiems žmonėms, labai reikalingas ir visuomenės palaikymas – donorystė. Kaulų čiulpų donorais gali tapti jauni asmenys nuo 18 iki 35 metų amžiaus, vyresni labai pagelbėtų duodami kraujo.
Gydytojas V. Pečeliūnas pabrėžia, kad kaulų čiulpų donorų turėti labai svarbu, nes yra pacientų, kuriems tik vaistai nepadeda – reikalingas kompleksinis gydymas.
Per metus Lietuvoje kaulų čiulpų transplantacija atliekama maždaug šimtui pacientų.
Šiuo metu mūsų šalyje Kaulų čiulpų donorų registre yra apie 12 tūkstančių asmenų. Nors per metus apie 10–čia procentų pasiryžusių būti donorais padaugėja, tačiau negiminingų kaulų čiulpų donorų registras vis dar palyginti negausus.
Pacientė Raminta Vilkevičienė / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.
„Lyginant su pačiom aktyviausiom šalim, kur donorų registre yra apie 10 proc. visos populiacijos (Izraelyje yra beveik milijonas donorų, o gyventojų – 8 milijonai, Vokietijoje yra keli milijonai donorų), Lietuvoje tiktai apytiksliai 0,3 proc. visų žmonių yra donoro registruose. Iki tų dešimt procentų mums dar 30 kartų daugiau donorų reikėtų turėti, kad galėtume lygiuotis su pačiom aktyviausiom šalim“, – sakė V. Pečeliūnas.
Pasak gydytojo hematologo, kasmet apie 50–čiai Lietuvos piliečių kaulų čiulpų transplantacija yra atliekama naudojant užsienio šalių piliečių kamienines ląsteles.
Kaulų čiulpų donoras Sigitas Pašakinskas / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.
„Daugiausia tai yra Vokietijos piliečiai, Lenkijos piliečių nemažai yra, iš Jungtinių Valstijų, kitų tolimesnių egzotiškų šalių, iš to paties Izraelio. Didžiulė jiems padėka. Ir noriu pasidžiaugti, kad lietuviško registro donorai, apie 10 donorų per metus, irgi donuoja. Iš jų galbūt aštuoniems Lietuvos piliečiams yra atliekamos transplantacijos, taip pat vienas du per metus donuoja ir užsienio šalių susirgusiems pacientams“, – sako V. Pečeliūnas.
Medikai taip pat pabrėžia, kad kaulų čiulpų donorystė yra anonimiška, o pats donavimo procesas nėra sudėtingas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...