Fiziškai aktyvūs vaikai mokosi geriau

Daugiau juda ir patiria

Prieš keliaudami į pirmą klasę, Lauko darželio ir Lauko mokyklos įkūrėjo Žilvino Karpio vaikai daug laiko leisdavo lauke. Šeima pastebėjo, kad ugdomi lauke vaikai nustebina užsispyrimu tikslui pasiekti, formuojasi stiprūs charakteriai. „Jie tvirtesni ir fiziškai, ir emociškai, jaučiasi laisvesni. Jiems geriau sekasi įveikti atstumus ar susikoncentruoti veiklai, reikšti nuomonę“, – sako Ž.Karpis.

Fizinis aktyvumas lauke turi teigiamos įtakos ir geresniam vaikų pasiruošimui mokyklai. Tai rodo tyrimas, kurio metu buvo apklausta apie 40 lauko darželius Vilniuje ir Kaune lankančių vaikų tėvų ir tiek pat – lankančių tradicinius darželius. Palyginti lauko darželio vaikų grupę su įprastinio darželio grupe, matyti statistiškai reikšmingas rezultatas – lauko darželių vaikai fiziškai aktyvesni.

„Tėvai pildė Nyderlandų fizinio aktyvumo klausimyną, atsakė, kokį laisvalaikį vaikai renkasi: aktyvesnes ar pasyvesnes veiklas. Pagal šį klausimyną vaikai, kurie lankė lauko darželius, buvo fiziškai aktyvesni. Kitas objektyvus skaičiavimas: lauko darželių vaikai dukart mažiau serga, ir dėl to beveik dukart rečiau dėl ligos praleidžia darželį. Įprastinį darželį lankantys vaikai dėl ligos vidutiniškai praleido beveik 25 dienas per pastaruosius metus, o lauko darželį – dešimt“, – sako tyrimui vadovavusi Lietuvos sporto universiteto Fizinio ir socialinio ugdymo katedros docentė R.Gruodytė-Račienė.

Išvada: doc. Rita Gruodytės-Račienės teigimu, vaikų kognityvinėms funkcijoms ugdytis padeda judėjimas ir aktyvūs žaidimai gryname ore.

Lauko darželių vaikai auga kiek kitokiomis sąlygomis, palyginti su tradicinius darželius lankančiais, todėl jų psichomotoriniai gebėjimai pereinant į mokyklinį etapą yra geriau išvystyti.

Išėjimas iš patalpų savaime padiktuoja vaikams kitokių pasirinkimų galimybių. Jeigu kėdžių ir suolų pilnose klasėse, kaip sako R.Gruodytė-Račienė, iškart norisi prisėst, tai laukas siūlo daugiau. Tai leidžia vaikams judėti natūraliai ir atlikti daugiau įvairesnių judesių, vystosi platesnio spektro judėjimo gebėjimai.

„Daug labiau pasiruošia mokyklai, iš psichomotorinės ugdymo perspektyvos žvelgiant, lauko darželių vaikučiai, nes jie turi gerokai daugiau patirties, negu tik būti pasiruošę ramiai sėdėti suole“, – atkreipia dėmesį docentė.

Aktyvūs vaikai laimingesni

Pastaruoju metu švietime matyti ryškių pokyčių, net tradicinės mokyklos atsižvelgia į tai, kad vaikams pirmoje klasėje reikia aktyvesnių intarpų tarp mokymosi dalykų, atsiranda lauko klasių.

Kalbant apie gerą pasiruošimą mokyklai, su ankstyvuoju ugdymu siejamas judėjimo džiaugsmas, laimės jausmas ir buvimas žaliose erdvėse vaikus paveikia labiau, nei manome. Tai parodė didelės apimties retrospektyvinis danų tyrimas, nagrinėjęs suaugusių žmonių psichinės sveikatos situaciją per šešiolika įvairiausių psichinių sutrikimų ir ligų. Buvo tiriama, kiek vaikai savo gyvenamoje aplinkoje turėjo žalios erdvės, o po 20 metų pasidomėta jų sveikata, emocine savijauta. „Žaliosios erdvės poveikis vaikystėje, pasirodo, mums toks stiprus, kad dovanoja apie 55 proc. apsaugos nuo psichikos sutrikimų suaugus – tikrai daug!“ – sako R.Gruodytė-Račienė.

Net tradicinės mokyklos atsižvelgia į tai, kad vaikams pirmoje klasėje reikia aktyvesnių intarpų tarp mokymosi dalykų, atsiranda lauko klasių.

Ne tiek jau daug paauglių mokyklą pabaigia sveiki ir laimingi – per dvylika mokslo metų juos ima varginti stuburo iškrypimai, stresiniai psichosomatiniai simptomai, galvos, pilvo skausmai. Tai atsiliepia ir mokymosi rezultatams. Prieš keletą metų prestižiniame mokslo žurnale „British Journal of Sports Medicine“ išspausdintos 24 garsiausių ekspertų iš JAV, Kanados, Europos šalių įžvalgos: norint, kad vaikai geriau mokytųsi, reikia ne samdyti daugiau korepetitorių, o leisti jiems būti fiziškai aktyviems laisvalaikiu ir lauke. Ekspertai patvirtino, kad kognityvinių funkcijų ir fizinio aktyvumo sąsaja tikrai egzistuoja. Vaikų kognityvinėms funkcijoms ugdytis padeda judėjimas ir aktyvūs žaidimai gryname ore.

„Vaikams reikia būti fiziškai aktyviems kasdien bent 60 minučių: kad paprakaituotų, išrasotų kakta, širdis dažniau stuksentų. Krūvis turi būti tinkamo intensyvumo vaikams ir paaugliams, nuo vidutinio iki didelio.

Ką mes veikiame vaikystėje, paauglystėje, labai paveikia, kiek būsime sveiki, laimingi, fiziškai pajėgūs suaugę“, – paprastą receptą turi mokslininkė.

Vis dėlto jis turi niuansų – pavyzdžiui, neužtenka darželinukams įrengti žaidimų aikštelę kieme arba kartais nukeliauti pažaisti į parką. Norvegijoje atliktas tyrimas, kuriame palyginta, kaip vaikai leidžia laiką tradicinėse ir gamtinėse aikštelėse, parodė – fiziškai aktyvesnė diena buvo ta, kurią ugdytojai su vaikais eidavo į gamtines aikšteles. Jų aplinka duodavo daugiau galimybių judėti. Įdomu tai, kad pasyviausia diena vaikams tapo tradicinėje lauko aikštelėje vasarą – nors oras buvo puikus, sugalvoti, ką veikti jau šimtą kartų išbandytoje erdvėje, – sunku. Vyresni vaikai ilgai užtruko, kol išsirinko, ką žaisti. Tyrimo išvadas analizavę ekspertai nusprendė, kad geriausia vaikams – pusiausvyra tarp planuotos judrios veiklos ir laisvo žaidimo.