- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius palygino antrąją ir trečiąją koronaviruso bangą Lietuvoje. Pasak eksperto, reikia pradėti ruoštis ir rudeniui bei žiemai. „Norint vėl neužlipti ant grėblio, reikia tam rimtai pasiruošti“, – nuomone dalijosi mokslininkas.
„Įsibėgėjus trečiai bangai galima pradėti lyginti ją su antrąja. Kas krenta į akis tai, kad trečioji banga Lietuvą paveikė nevienodai. Galima išskirti keturias grupes: Vakarų Lietuvos, Vilniaus apskrities, Kauno apskrities ir likusias. Pažiūrėjus į istorinius atvejų skaičius atsiskyrimas matosi visai neblogai. Ta pati tendencija matosi ir žiūrint į mirčių dinamiką. Įdomu, kad Vilniaus apskritis sąlyginai mažiau nukentėjo per antrą bangą. Pažiūrėjus vien tik į trečią bangą matosi, kad ji prasidėjo Vilniuje, o po to persimetė į Kauną ir kitus regionus. Labai akivaizdu, kad Vakarų Lietuvoje trečia banga dar tik bando prasidėti“, – situaciją apžvelgė duomenų mokslininkas.
Dabar turime lenktynes su laiku. Ar suspėsime suvakcinuoti vyresnio amžiaus žmones, kad išvengtume antros bangos mirčių skaičiaus ar ne.
V. Zemlys-Balevičius aptarė ir mirčių statistiką – kodėl tam tikruose regionuose koronaviruso aukų skaičius didesnis? „Mirtys kaip ir per antrą bangą vejasi atvejus. Kadangi Vilniuje trečia banga prasidėjo anksčiausiai, tai ir mirčių skaičiai ten spėjo išaugti. Kituose regionuose, kadangi trečia banga arba atėjo vėliau arba nebuvo tokia didelė, mirčių skaičiai dar nespėjo išaugti. Prie to nemažai prisideda vakcinacija. Daugiausia mirčių per antrą bangą teko vyresnio amžiaus grupėms. Jos dabar ir sparčiausiai vakcinuojamos. Lyginant atvejų skaičius amžiaus grupėse matosi, kad vyresnio amžiaus grupėse atvejų skaičius dar reikšmingai nepakilo. Bet panašus efektas buvo ir per antrą bangą, pirma užsikrečia jaunesnė ir mobilesnė populiacijos dalis ir po to ji perduoda užsikrėtimus vyresniems. Realiai dabar turime lenktynes su laiku. Ar suspėsime suvakcinuoti vyresnio amžiaus žmones, kad išvengtume antros bangos mirčių skaičiaus ar ne. Paskutinėmis dienomis padidėjusios pastangos tą padaryti dabar yra be galo svarbios. Kadangi ir viena dozė suteikia nemažą apsaugą, reikėtų pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir pailginti tarpą tarp dviejų dozių, nes tik taip bus išgelbėta daugiau gyvybių“, – nuomone dalijosi ekspertas.
Freepik.com nuotr.
„Trečia banga kol kas yra švelnesnė, nes atvejų ir mirčių skaičiai neauga taip sparčiai kaip per antrąją. Nors apribojimai yra praradę savo efektą, bet jie vis tiek prilaiko augimą. Deja, kadangi jie buvo laikyti per ilgai, tai spaudimas juos panaikinti yra milžiniškas. Apribojimų taikymas yra visados balansas tarp ekonominės-psichologinės ir mirčių-hospitalizacijų kainų. Kaip ir per antrąją bangą, ir dabar nemažai populiacijos daliai mirčių hospitalizacijų kaina yra per didelė. Deja, likusiai populiacijos daliai, kuri yra panašaus dydžio ar net didesnė, ekonominė-psichologinė apribojimų kaina pasidarė nepakeliama. Todėl norime ar to nenorime, dabar atsidūrėm ten, kur maža ir labai garsi populiacijos dalis visą laiką ir norėjo atsidurti“, – socialiniame tinkle rašė duomenų analitikas.
Dabar svarbiausia yra ruoštis ateinančiam rudeniui ir žiemai.
Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, naivu tikėtis, kad vasarą epidemija pasitrauks. „Su ateinančiais atlaisvinimais realiai mes pereiname į Švedijos epidemijos valdymo modelį. Valstybės pagalba suteikiama testavimo ir vakcinavimo pagalba, o apribojimų laikymasis perkeliamas ant visuomenės ir verslo sąmoningumo. Švedijos modelyje visuomenė ir verslas patys suinteresuoti laikytis saugumo reikalavimų, kurie yra nepasikeitę: nereikalingų kontaktų mažinimas, atstumo laikymasis, kaukių dėvėjimas patalpose, profilaktinis testavimas padidintos rizikos veiklose ir vakcinavimasis. Todėl racionaliai mąstančiai visuomenės daliai šitų rekomendacijų ir toliau reikėtų laikytis. Artėjantys šilti orai ir didėjantys vakcinacijos tempai turėtų padėti šiai visuomenės daliai gyventi saugų gyvenimą ir sąlyginai laisvą gyvenimą. Deja, likusi visuomenė dalis, panašu, užtikrins stabilų atvejų, hospitalizacijų ir mirčių skaičių. Jis bus ženkliai mažesnis negu buvo per antrą bangą, bet neleis epidemijai vasarą pasitraukti taip, kaip buvo praeitais metais“, – situaciją komentavo V. Zemlys-Balevičius.
„Dabar svarbiausia yra ruoštis ateinančiam rudeniui ir žiemai. Iki to laiko jaunesniajai populiacijos daliai vakcinos tikriausiai dar nebus autorizuotos, be to atsiras ir poreikis trečiai vakcinacijos dozei. Tai norint vėl neužlipti ant grėblio, reikia tam rimtai pasiruošti. Vėlgi, profilaktinis testavimas ir vakcinavimas turi būti pagrindinės priemonės, nes kontaktų atsekimas su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencijomis yra dešimtmečio projektas ir realiai apie jo sutvarkymą galima galvoti ruošiantis naujai epidemijai, kuri ateinantį dešimtmetį, bent jau sprendžiant iš mokslininkų bendruomenės, yra neišvengiama“, – įrašą socialiniame tinkle baigė ekspertas.
Primename, kad praėjusią parą šalyje nustatyti 592 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė dešimt žmonių.
Šalyje atlikta 5021 molekulinis (PGR) ir 3228 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 234 tūkst. 232 žmonės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar1
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...