Serga ir depresija

Statistiniai duomenys rodo, kad kas ketvirtas ligonis, sergantis žvyneline, serga ir depresija, pusei jų būdingi nerimo sutrikimai. Ligos pažeistą jų odą mato visi ir neretai reaguoja neigiamai.

Pasaulyje žvyneline serga 125 mln. žmonių. Dauguma jų nevieniši – turi šeimas, tėvus, gimines, tad žvynelinė paveikia ne tik ligonį, bet ir jo šeimos narius.

„Šeimos nariai gali anksčiau pastebėti ligą nei gydytojas. Jie pirmiausia pajunta, kad jų artimajam ne viskas gerai, ir turėtų paskatinti jį nebijoti kreiptis į specialistą, pasakyti, kad jis ne vienas, – sako Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė doc. Rūta Gancevičienė ir priduria: – Kreipkitės į dermatologą, kuris dirba arčiausiai jūsų. Jis žinos, ką daryti toliau.“

Jei ligos forma sunki, tai gali suardyti įprastą šeimos gyvenimo būdą, neretai jos nariams tenka prisiderinti prie ligonio poreikių. Jie gali atostogauti tik ten, kur patogu ligoniui, nes jis gėdijasi nusirengti viešoje vietoje, renkasi specialius drabužius, kad paslėptų pažeistą odą, kad ant jų nesimatytų nukritusių žvynelių. Liga netgi sukelia higienos iššūkių, pavyzdžiui, dėl žvynų gali kimštis kanalizacija, namus tenka valyti kasdien.

„Nacionalinės politikos formuotojai galėtų suprasti, kad ir žmogui, sergančiam žvyneline, ir jo šeimai reikia ne tik moralinės, medicininės, bet ir finansinės paramos. Nors beveik visi vaistai kompensuojami, tačiau to neužtenka. Reikia patekti pas dermatologą, kad būtų parinktas tinkamas vaistas. Šis etapas ir yra sunkiausias – eilės itin didelės. Priimdami sprendimus politikai turi atsižvelgti į specifinius šių žmonių poreikius“, – sako R. Gancevičienė.

Draugija ne kartą kreipėsi į SAM, kitas valstybės institucijas, tačiau permainų nesulaukta – žmonių, sergančių žvyneline, gyvenimas nepagerėjo.

Rūta Gancevičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Neužkrečiama liga

Klaipėdos universiteto ligoninės Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovė Jolanta Česienė sako, kad žvynelinė yra autoimuninė liga. Vadinasi, imuninė sistema per klaidą atakuoja sveikas odos ląsteles, dėl to susidaro per daug ląstelių ir oda pleiskanoja. Ši liga neužkrečiama.

Anot gydytojos, liga gali būti paveldima, ją gali išprovokuoti aplinkos veiksniai: stresas, odos traumos, infekcijos, tam tikri vaistai ir gyvenimo būdas: rūkymas, alkoholio vartojimas, nesubalansuota mityba. Kartais žvynelinė atsiranda dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, nutukimo ar diabeto.

Reikia patekti pas dermatologą, kad būtų parinktas tinkamas vaistas. Šis etapas ir yra sunkiausias – eilės itin didelės.

Žvynelinės simptomai gali būti įvairūs. Kai kuriems jie gali pasireikšti švelnia forma, kitiems gali išberti visą odą, pažeisti sąnarius – tokiu atveju ligonis atsiduria neįgaliojo vežimėlyje.

„Įrodyta, kad šia liga nesergantys žmonės gyvena 3–5 metais ilgiau nei sergantys. Sergant žvyneline imuninės sistemos uždegimas paskatina vystytis kitas ligas: nutukimą, depresiją, padidėja kraujospūdis, išsivysto aterosklerozė, kuri smarkiai padidina infarkto riziką“, – teigia Santaros klinikos Dermatovenerologijos centro vadovas Tadas Raudonis.

Gali padėti sisteminis gydymas

Sunkia ir vidutinio sunkumo liga serga apie trečdalis visų sergančių žvyneline žmonių, taigi, apie 30 tūkst. Jiems gali padėti sisteminis gydymas.

Gydytojas T. Raudonis tvirtina, kad daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje žvyneline sergantys ligoniai efektyviai gydomi. Jiems prieinamas toks pat gydymas kaip pažangiausiose pasaulio šalyse.

Biologinė terapija yra ypač saugi ir efektyvi – pasiekiama, kad keturių iš penkių šiuos vaistus vartojančių žmonių oda tampa visiškai švari. Gydymo tikslas – kad žmogus gyventų be bėrimų. Toks gydymas leidžia išvengti sąnarių, kraujagyslių pažeidimo, nesukelia kitų ligų. Dabar biologiniai vaistai skiriami 300–400 šia liga sergančių pacientų.

Šis gydymas visiškai kompensuojamas ligonių kasų. Deja, daug ligonių uždelsia pradėti gydytis.

„Kiekvieną dieną dirbu poliklinikoje ir kasdien ateina pacientų, sergančių vidutine ir sunkia ligos forma. Kur buvote anksčiau, klausiu. Jie atsako, kad serga daug metų, į gydymą numojo ranka, nes niekas nepadeda. Šeimos gydytojai turi žinoti apie šiuolaikines gydymo galimybes ir nesužlugdyti paciento vilties. Jei norime, kad pagerėtų žvyneline sergančių žmonių galimybės gydytis, reikėtų keisti dabartinę gydymo tvarką“, – teigia J. Česienė.

Dabar teisę gydyti biologiniais vaistais turi tik tretinio lygio ligoninėje dirbantis specialistas. Lietuvos dermatovenerologų draugija siūlo leisti antrinio lygio gydytojams dermatologams tęsti gydymą biologiniais vaistais, kai tretinio lygio specialistas vaistus jau yra paskyręs.

Jei norime, kad pagerėtų ligonių, sergančių žvyneline, galimybės gydytis, reikėtų keisti dabartinę gydymo tvarką.

„Būtina sutvarkyti pacientų srautus, kad tretinio lygio specialistus pasiektų tik tie pacientai, kuriems reikia aukščiausio lygio pagalbos. Nereikia ten siųsti pacientų, kuriems kompetentingai gali padėti kiekvienas dermatologas. Šitaip dirbtinai sudaromos eilės, ligoniai negauna pagalbos“, – sako T. Raudonis.

Specialistai mano, kad taip daroma dėl ekonominių sumetimų. Deja, ligonių negydymas efektyviais vaistais kainuoja daug daugiau, nei būtų išleista šiems vaistams.

„Biologine terapija ateityje gydysime ne tik žvynelinę, bet ir kitas ligas. Kodėl mes – Europos viduryje – nepasitikime savo specialistais?“ – klausia dr. R. Gancevičienė.

Dar daugiau – specialistai mano, kad sunkiai sergantiems šia liga žmonėms turėtų atsirasti vadinamieji spalvotieji koridoriai. Galėtume imti pavyzdį iš onkologinių ligonių, kuriems įsteigti žalieji koridoriai. Tai reiškia, kad, įtarus ligą, šiems pacientams būtini tyrimai atliekami be eilės.

„Pacientai dažnai nežino apie veiksmingus gydymo būdus ar bijo kreiptis į gydytojus, nes šeimos gydytojas pasako, kad nieko negalima padaryti. Apie gydymo galimybes būtina informuoti ne tik ligonius, bet ir gydytojus“, – priduria J. Česienė.