- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius apžvelgė situaciją dėl koronaviruso ir teigia, kad galimybių paso galiojimo laikas bent kol kas baigėsi.
„Omikron banga prasidėjo praėjusių metų pabaigoje, tai jau turime keturias savaites beprecedenčio naujų atvejų augimo. Šis augimas nepersimetė į ligoninių užimtumo ir mirčių skaičių augimą. Tai net žinant, kad hospitalizacijos ir mirtys atsilieka nuo naujų atvejų, šie rodikliai niekada neatsilikdavo keturiomis savaitėmis. Tą patį patvirtina ir kitų šalių duomenys. Taigi galime su atsargiu optimizmu sakyti, kad omikron banga yra pirmoji COVID-19 banga, kuri nesukėlė didelio streso sveikatos apsaugos sistemai“, – feisbuke rašė V. Zemlys-Balevičius.
Kodėl dabar turime tokią situaciją? Anot jo, dėl aukšto visuomenės imunizacijos rodiklio.
„Pirmą kartą per epidemiją COVID-19 banga buvo pasitikta su tinkama gynyba. Omikron sugebėjo pralaužti pirmą sieną, apsaugą nuo susirgimo, bet atsimušė į antrąją, ir pačią svarbiausią – apsaugą nuo sunkios ligos formos ir mirčių. Ypatingai svarbu, kad silpnoji grandis, neimunizuotųjų skaičiai absoliučiais dydžiais yra tokie maži, kad net kosmiškai išaugus rizikai užsikrėsti, jie nebesugeneruoja sveikatos apsaugos sistemos apkrovos (lyginant su kitomis bangomis)“, – rašė duomenų mokslininkas.
Anot jo, kadangi pagrindinis išsikeltas epidemijos valdymo tikslas buvo apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą ir jis yra pasiektas, atėjo laikas persvarstyti epidemijos valdymo priemones.
Viena labiausiai kontroversiškų priemonių yra galimybių pasas. Šią priemonę galima laikyti viena iš didžiausių sėkmių nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
„Viena labiausiai kontroversiškų priemonių yra galimybių pasas. Šią priemonę galima laikyti viena iš didžiausių sėkmių nepriklausomos Lietuvos istorijoje (kalbant apie visuomenės sveikatą). Ji paskatino vakcinaciją (kuri, priminsiu, preliminariais paskaičiavimus, išgelbėjo kelis tūkstančius gyvybių), leido veikti verslams ir 100 proc. atliko savo pagrindinę paskirtį – apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą nuo kolapso. Ji galėjo būti dar efektyvesnė: galioti tik vakcinuotiems ir apimti daugiau amžiaus grupių, bet faktas, kad nepaisant trūkumų ji suveikė, – feisbuke rašė V. Zemlys-Balevičius. – Deja, kaip ir kiekviena sėkminga priemonė ji turi savo galiojimo laiką ir panašu, kad šiuo metu jis pasibaigė.“
Duomenų mokslininkas skaičiuoja, kad pagal oficialius naujų atvejų skaičius omikron jau imunizuoja 10 tūkst. gyventojų per dieną, tad turint omenyje, kad dėl testų neprieinamumo šį skaičių galima dauginti iš dviejų kartų, tai turime tai, kad omikron tuoj viršys geriausius vakcinavimo tempus. Anot jo, tie, kurie pasirinko nesiskiepijimo kelią, viruso neišvengs.
„Daliai jų tai reikš sunkias pasekmes, bet demokratinėje visuomenėje visi turi laisvę už savo įsitikinimus susimokėti aukščiausią kainą. Kol ta kaina nesužlugdo pačios visuomenės, ją galima mokėti, – rašė mokslininkas. – Nors omikron bangos situacija pakeitė dabartinę situaciją su galimybių pasu, tai nereiškia, kad galimybių pasas turi būti išmestas iš epidemijos valdymo priemonių arsenalo. Kiekviena banga reikalauja atskiro valdymo priemonių komplekso, kuris turi būti parenkamas atsižvelgiant į situaciją. Todėl reikia persvarstyti, kaip galimybių pasas bus naudojamas ateityje. Atsiradus naujiems viruso variantams, nuo kurių populiacija bus apsaugota tik naujomis vakcinomis, galimybių pasas dėl savo efektyvumo turės būti vėl naudojamas. Kaip ir su karantinu tikriausiai verta įsivesti įstatyminį jo reglamentavimą ir nustatyti aiškius kriterijus, kada jis bus įvedamas ir kada bus atšaukiamas. Tai leis visuomenei tiksliau planuoti savo gyvenimą. Tas pats galioja ir kitoms epidemijos valdymo priemonėms, kurių efektyvumas yra įrodytas, kaip kaukės ir kontaktų ribojimas.“
Žvelgiant į likusias epidemijos valdymo priemones, reikia prisiminti, kad tiek daug jų mes ir neturim. Kaukėms ir kontaktų ribojimams, anot mokslininko, ir toliau turi būti skiriamas didžiausias dėmesys.
„Dėl omikron plitrumo reikia pakeisti kaukių reikalavimą iš medicininių į respiratorines (FFP2 ir didesnės apsaugos). Kontaktų ribojimą sprendžia pats omikron, siųsdamas visus į izoliaciją. Nuotolinis darbas toliau turi būti prioritetas, taip pat kitos priemonės, užtikrinančios nepertraukiamą būtinųjų paslaugų tiekimą. Sergančių žmonių varymas į darbą yra vienas iš blogiausių sprendimų, tai reikia daryti viską, kad užkirsti kelią jų susirgimui. Vienas iš sprendimų, kad galimybių pasas būtų gaunamas tik pasiskiepijus stiprinančiąja doze arba persirgus. Tam reikėtų papildomų tyrimų dėl reinfekcijos tikimybės. Žiūrint į duomenis, trečios dozės efektyvumas saugant nuo susirgimo vis tiek išlieka, tai kaip ir profilaktinį testavimą tokį galimybių paso taikymą galima naudoti kaip papildomą susirgimus mažinančią priemonę suprantat, kad tai nesuteikia 100 proc. apsaugos“, – dėstė mokslininkas.
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį pranešė, kad sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo Vyriausybė priims kitą trečiadienį.
„Galiu pasakyti, kad Vyriausybė planą sustabdyti galimybių pasą jau turi keletą savaičių, tiesiog šias savaites buvo derinami operacijų vadovo sprendimai, buvo diskutuojama su verslu, ir aš manau, kad sprendimas dėl galimybių paso sustabdymo bus priimtas Vyriausybės kitą trečiadienį“, – sakė premjerė.
Galimybių pasas Lietuvoje įvestas pernai gegužę kaip skiepijimosi skatinimo ir pandemijos valdymo priemonė. Vyriausybės sprendimu, jį galėjo gauti gyventojai, pasiskiepiję nuo COVID-19, persirgę šia liga arba sulaukę neigiamo koronaviruso testo rezultato.
Galimybių pasas suteikia galimybę lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.
Gruodžio pabaigoje galimybių pasas įvestas ir vaikams nuo 12 metų, tačiau jo galiojimą Vyriausybė sustabdė iki kovo 1-osios.
Dėl galimybių paso visuomenėje kilo nepasitenkinimas: rengti mitingai, prie Seimo buvo kilusios riaušės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet3
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...
-
Čekijoje spartėja kokliušo plitimas, trys žmonės mirė
Čekijoje smarkiai padaugėjo kokliušo atvejų, o nuo sparčiai plintančio protrūkio mirė trys žmonės, pirmadienį pranešė šalies sveikatos priežiūros institucijos. ...
-
Sergančiųjų gripu toliau mažėja, bet padaugėjo peršalimo ir COVID atvejų
Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo sergančiųjų gripu skaičius, tačiau užfiksuota daugiau peršalimo atvejų, taip pat šiek tiek išaugo susirgimų koronavirusu. ...
-
Karinis sraigtasparnis į Kauno transplantacijos centrą skraidino donoro organą5
Karinis sraigtasparnis pirmadienio rytą į Kauno transplantacijos centrą pristatė donoro organą. ...