Du nuodai jūsų širdžiai – cukrus ir druska

  • Teksto dydis:

Pandemijos metu dažnas gyventojas pamiršta pasirūpinti savo širdies ir inkstų sveikata. Gydytojai pastebi, kad dėl to paūmėjo šių organų ligos padidėjo kraujospūdis.

Pamiršo pasirūpinti sveikata

Pasak Santaros klinikų profesoriaus Nefrologijos centro vadovo Mariaus Miglino, per karantiną išsitrynus darbo ir poilsio pusiausvyrai, užgriuvus buitiniams namų rūpesčiams, dalis žmonių pamiršo skirti dėmesio savo sveikatai. Dėl to specialistai fiksuoja lėtinių ligų paūmėjimą.

"Labiausiai turėtų susirūpinti vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Širdies siunčiami signalai gali būti labai subtilūs, todėl vyresniems nei 40 metų žmonėms rekomenduojama kasmet reguliariai apsilankyti pas specialistus", – sako M. Miglinas.

Gydytojas pastebi, kad pandemijos metu vizitų pas šeimos gydytojus sumažėjo 10–20 proc., todėl nediagnozuojamos ligos, neatliekami tyrimai, jau gydomiems pacientams nesuintensyvinamas gydymas.

Apie širdies problemas gali įspėti dusulys, aukštas spaudimas, apie inkstų – patinimai, dilgčiojimai juosmens srityje, noras dažniau nei kartą per naktį šlapintis. "Tačiau iki gana vėlyvų ligos stadijų simptomai dažniausiai būna nejaučiami, todėl reikia tikrintis profilaktiškai. Jei žmogus turi vieną problemą, medikai rekomenduoja patikrinti ir kitus minėtus organus, nes kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnis pavojus", – įspėja profesorius.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad apie širdį ir inkstus reikėtų kalbėti vienu metu. "Aukštas kraujospūdis, per didelis druskos kiekio suvartojimas, per mažas judėjimas, viršsvoris gali privesti ir prie inkstų ligų. Visi paminėti dalykai sendina kraujagysles, jos tampa neelastingos, dėl to gali nukentėti ne tik širdis ir inkstai, bet ir smegenys", – pastebi gydytojas.

Aukštas kraujospūdis gali ypač paveikti smegenis, gali prasidėti nerimas. Nediagnozuojamos ir negydomos širdies bei inkstų ligos gali tapti netgi insulto priežastimi. Pasak gydytojo, vienas didžiausių kraujo išsiliejimo į smegenis rizikos veiksnių yra padidėjęs kraujospūdis.

Apie širdies problemas gali įspėti dusulys, aukštas spaudimas, apie inkstų – patinimai, dilgčiojimai juosmens srityje, noras dažniau nei kartą per naktį šlapintis.

Nuolat matuoti kraujospūdį

M. Miglinas pataria kraujospūdį matuoti reguliariai, tam geriausia turėti kraujospūdžio matavimo aparatą namuose. Siektinas kraujospūdis turėtų būti ne didesnis nei 140/90. Kraujospūdį galima pasitikrinti ir vaistinėje, rekomenduojama tai daryti reguliariai.

Jei žmogus skundžiasi galvos skausmu, bendru silpnumu, papildomai gali pasimatuoti kraujospūdį vaistinėje. Farmacininkai pastebi, kad nors aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga, organizmas tiesiog pripranta prie tokios savijautos, ją būtina kontroliuoti.

Kraujospūdis turėtų būti matuojamas reguliariai – ryte ir vakare. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad tiksliems rezultatams turėti įtakos gali daugybė veiksnių. Sveikatos specialistai pataria matuoti kraujospūdį praėjus bent valandai po valgio, būti nusiraminus, sėdėti patogiai ir neįsitempus.

Suvalgome dvigubai daugiau

Specialistas atkreipia dėmesį, kad mityba irgi yra labai svarbi, norint išvengti širdies ir inkstų ligų. Naujausiais duomenimis, žmonės, kurie maitinasi pagal Viduržemio jūros dietą, jaučia mažiau nerimo, todėl turi mažesnį kraujospūdį ir apskritai būna sveikesni. Lietuviams rekomenduoja maisto racione sumažinti cukraus, druskos ir angliavandenių kiekį.

Vartojami angliavandeniai turėtų būti su mažesniu glikeminiu indeksu, pavyzdžiui, rudieji ryžiai, ankštinės daržovės, viso grūdo produktai. Patariama vengti cukraus, saldumynų ir saldžių kepinių, duonos su dideliu cukraus kiekiu. Rekomenduojama rinktis maisto produktus, kuriuose yra iki 5 g cukraus 100 g produkto.

Gydytojas pastebi: tyrimai rodo, kad Lietuvoje dažnai nusižengiama sveikos mitybos taisyklėms. "Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje suaugę žmonės suvartoja dvigubai daugiau druskos, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Jos ne tik per daug dedame į maistą, bet per daug būna ir jau paruoštuose produktuose", – įspėja M. Miglinas. Patariama vartoti maisto produktus, kuriuose yra iki 1,5 g druskos 100 g.

Pasak dr. M. Miglino, druskos beveik neįmanoma gauti per mažai, nes jos yra visur. "Iš tikrųjų visas maistas turi pakankamai druskos, todėl jo papildomai sūdyti nereikėtų. Geriausia sūdyti maisto ruošimo pabaigoje, tada geriau jaučiamas druskos skonis ir reikia mažesnio jos kiekio. Svarbiausia skaityti maisto etiketes ir atsirinkti geriausius produktus", – teigia M. Miglinas.

5 specialisto patarimai, norint išvengti širdies ir inkstų ligų:

1. Reguliariai tikrintis kraujospūdį.

2. Kasmet darytis bendrą kraujo tyrimą.

3. Reguliariai atlikti inkstų veiklą atspindinčius kraujo tyrimus.

4. Reguliariai atlikti šlapimo tyrimą.

5. Vidurinio amžiaus žmonėms reguliariai tirtis cholesterolio lygį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Cukrus

Cukrus portretas
O atkakliai vengiant cukraus, smegenims trūksta dopamino. Žmogus tampa pasyvus, dingsta motyvacija, vystosi depresija.

#####

##### portretas
Manau žino visi ,kad maiste turi būti kuo mažiau makaliones, mažiau ingridentu,nes įvairaus maisto vienu metu nesuvirškina o tai negerai . Sakyčiau užtenka pamokymų ,gyvenimas toks dalykas, kad visko nesuvalgysi kas skanu , visko nepaimsi vienas.Apžioros,gobšuoliai persivalgo,nutunka ,paspringsta.

Med.

Med. portretas
Seniai tas aišku ,negalima padauginti cukraus ir druskos . Tačiau ir riebus maistas kenke.Nedetalizuokime, sveikas žmogus jaučia ir supranta ką ,ko , kiek galima valgyti,Juk organizmas "pasako", nuo ko jam negerą, vadinasi gal per daug buvo,gal nesveikas maistas buvo, mokykimės klausytis savo organizmo ir bus gerai.O žmogui visko reikia po truputį.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių