Delta Lietuvoje siautės jau rugpjūtį?

Naujų COVID-19 atvejų per dieną beveik 52 tūkst., Ispanijoje 31 tūkst., skaičiai kyla ir kitur, kai kur, pavyzdžiui, Nyderlanduose jie per savaitę dvigubėja trigubėja. Daug kur jau vyrauja delta atmaina, pirmą kartą Indijoje nustatyta pernai spalį.

Kuo ji skiriasi nuo ankstesnių, kada ir Lietuvoje ji gali imti dominuoti ir kas toji delta plius, "Kauno diena" aiškinasi su virusologe iš Kembridžo Universiteto (JK) dr. Ingrida Olendraite.

Plinta daug sparčiau

– Koks delta atmainos plitimo greitis palyginti su pirmine kiniškąja Uhano ir su britiškąja?

– Pradiniam koronavirusui iš Uhano išplisti pasaulyje prireikė pavasario ir vasaros. Alfa, arba britiškoji, atmaina pirmą kartą buvo nustatyta pernai rugsėjo pradžioje, o piką turėjome gruodį, vadinasi, užtruko tris mėnesius. Delta, indiškoji, JK dabar sudaro apie 99 proc., o šį skaičių ji pasiekė maždaug per du mėnesius.

– Kokie esminiai delta atmainos simptomų, ligos eigos skirtumai? Ar tikrai simptomai silpnesni, neprarandamas skonis ir uoslė?

Buvo keturios penkios ir lietuviškos atmainos. Pasisekė, kad jos nebuvo žaibiškai plintančios. Bet tai priminimas, kad nereikia pykti, jei kai kuriose vietose atsiranda koks nors pavojingesnis variantas.

– Visų pirma, delta atmaina plinta tikrai daug sparčiau nei kitos. Anksčiau buvo ne vienas atvejis, kai kas nors linksmindavosi vakarėlyje ar net kartu gyvendavo kaip tos pačios šeimos nariai, tačiau vieni užsikrėsdavo, o kiti – ne. Delta atmainos atveju, esant tokioms situacijoms, užsikrečia beveik visi. Buvo tyrimas, kai vakarėlyje dalyvavo 30 žmonių ir užsikrėtė visi, išskyrus šešis vakcinuotus. Jei su užsikrėtusiuoju delta atmaina esi uždaroje, nevėdinamoje erdvėje ir dar be kaukės, tai beveik garantuotai užsikrėsi. R rodiklis, kuris rodo, kiek žmonių vidutiniškai užkrečia vienas sergantysis, Uhano atmainoje buvo 2 ar 3, o delta apie 5.

Nuo to priklauso, ir kokią dalį populiacijos reikia paskiepyti, kad galėtume apsaugoti jautriausias visuomenės grupes. Iš pradžių manyta, kad visuotiniam imunitetui užtenka 70–80 proc., bet delta atmainos atveju, akivaizdu, reikia daugiau ir būtinai paskiepytų dviem dozėmis. Po vienos dozės ši atmaina pakankamai lengvai prasiskverbia į populiaciją, kas dabar ir vyksta JK. Daugiausia užsikrečia jauni žmonės, nes vyresnių gyventojų JK paskiepyta daugiau nei 97 proc. o jaunimas galėjo pradėti skiepytis tik vasarą. Čia tarp dviejų dozių yra mažiausiai aštuonios savaitės ir gali siekti iki dvylikos, tad asmenys iki 30-ies metų beveik nė vienas dar nėra gavęs antros dozės. Tad, pavyzdžiui, pas mus Kembridže įprasta, kad prieš susitikdami su draugais visi pasidarome testą, kad jų neužkrėstume.

Dėl simptomų dar nėra pakankamai duomenų. Ši atmaina JK daugiausia plinta tarp jaunų žmonių. Kadangi daugiausia serga kitos nei anksčiau amžiaus grupės, gali būti, kad simptomai silpnesni, bet išvadas daryti dar anksti. Preliminarūs tyrimai rodo, kad delta atmainos atveju galbūt didesnis procentas sergančiųjų patenka į ligonines. O mirčių skaičiai ima ryškėti maždaug mėnesiu vėliau nei užsikrėtimų, tad dar nėra pakankamai duomenų.

– JK birželį fiksuoti pirmieji ir delta plius varianto atvejai. Ekspertai spėja, kad ši mutacijos mutacija gali atnešti dar daugiau mirčių. Ar JK jau yra kokių šios atmainos tyrimų?

– Apie šią mutaciją žinome dar mažiau, nes tai vos kelių savaičių naujiena.

Delta: I.Olendraitės pateikiami pavyzdžiai akivaizdūs – naujoji viruso atmaina pralaimi dvikovą su vakcina. Roberto Pledo nuotr.

Penkios lietuviškos atmainos

– Ar visi nauji atvejai – mutavusių atmainų, o pirminės Uhano versijos visai nebelikę?

– Seniai nebelikę. To paties viruso versijos tarpusavyje intensyviai konkuruoja, ir kuri sugeba pirma užkrėsti, ta ir plinta greičiau, pakankamai greitai imdama visiškai dominuoti prieš kitas, kaip kad delta nukonkuravo britiškąją.

Virusas susidaro iš įvairių mutacijų, tai galima įsivaizduoti kaip puokštę iš daug gėlių. Kai kažkoks jų rinkinys sukelia variacijas, kaip žmogaus organizmas, vakcinos į jį reaguoja, tada atmaina gauna pavadinimą. Jam dabar priskirta apie 1,3 tūkst. mutacijų. Buvo daugiau, bet jas perskirstė, vėliau priskyrė prie kitų linijų. Pavyzdžiui, pavasarį buvo šnekėta apie vieną naują mutaciją, o dabar ji atrandama visiškai visuose viruso genomuose.

Jos skirstomos pagal savybes, pavyzdžiui, į keliančias susirūpinimą ir pan. Labai svarbu, kad mokslininkai stebėtų, ar kuriame mieste ar šalyje kurio varianto neima daugėti, ir praneštų apie tai kitiems.

– Kiek tarp tų 1,3 tūkst. – lietuviškos?

– Lietuvoje atsirado keturios penkios atmainos, ir buvo labai aiškiai matyti, kad jos pasklido į JK, Norvegiją, Daniją – ten, kur mūsų tautiečiai daugiausiai ir gyvena. Pasisekė, kad jos nebuvo tokios, kurios plinta žaibiškai, smagu, kad nepaleidome iš Lietuvos kokio blogesnio varianto. Bet tai priminimas, kad nereikia pykti ant tų vietovių, kur pastebimas koks nors pavojingesnis variantas.

– Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atmaina Europoje paplito mažiau. Kas tai lėmė – mutavusio koronaviruso savybės ar mažesnis žmonių judėjimas tarp Europos ir PAR?

– Viskas turi tam tikros įtakos. Bet darant eksperimentus laboratorijose buvo matyti, kad PAR variantas plinta gerokai lėčiau nei alfa, t.y. britiškasis, o dabar už šį dar greičiau plinta delta. Manau, pagrindinis veiksnys buvo viruso plitimo greitis.

– Ar COVID-19 sukeliantis koronavirusas labiau linkęs mutuoti palyginti su kitais virusais?

– Viskas priklauso nuo kontekso, su kuo lygini. RNR virusai mutuoja dažniau nei DNR virusai. Bet tarp RNR virusų – ir gripo, ir visi kiti koronavirusai – SARS, MERS. Gerai, kad koronavirusai turi papildomą mechanizmą, kuris taiso savo padarytas klaidas. Gripo virusai tokios savybės neturi, be to, turi tokius segmentus, kuriais sugeba apsikeisti, kas įneša dar daugiau įvairovės.

Palyginti su gripo virusu, koronavirusai yra mažiau mutuojantys, tačiau mes leidome šiam virusui labai daug kartų pasidauginti, o juk kiekvieno pasidauginimo metu jam atsiranda galimybė mutuoti. Kadangi buvo daug užsikrėtusių žmonių, buvo ir daug galimybių virusui mutuoti.

Prognozės: liko mėnuo?

– Kokios jūsų prognozės: kada Lietuvoje delta taps vyraujanti?

– Kai kuriais duomenimis, dabar Lietuvoje delta sudaro apie dešimtadalį atvejų. JK 10 proc. buvo gegužės pradžioje, o jau liepą perkopė 90 proc. Bet tuo metu JK galiojo rimti apribojimai, tad plitimo laikas prailgėjo. Pavyzdžiui, mes laboratorijoje vis dar dirbame pamainomis, visi su kaukėmis. Turint omenyje, kad Lietuvoje dabar, galima sakyti, visiškai laisvas režimas, tai gali užtrukti trumpiau nei du mėnesius, vadinasi, rugpjūtį ši atmaina jau gali vyrauti. Gal kiek padeda, kad nedirba mokyklos, kad vasara, ir visi daugiau lauke (nors tada žmonės ir nesisaugo).

Tačiau Lietuvoje dvigubai mažiau paskiepytų žmonių nei JK, vadinasi, čia visai kita situacija. Vienintelis dalykas, ką dabar reikėtų daryti, tai paskiepyti kuo daugiau žmonių dviem dozėmis. Skaičiai pasako viską – nėra efektyvesnio būdo kovojant su virusu nei vakcinos. Turime labai daug ką pasakantį realaus gyvenimo pavyzdį: palyginti su JK dabar Rusijoje tris keturis kartus mažiau paskiepytų žmonių, tris kartus mažiau atvejų ir vienuolika kartų daugiau mirčių.

– Kiek prieš delta atmainą veiksmingos vakcinos?

– Dabar vakcinų nuo COVID-19 efektyvumas fantastiškai didelis, nepalyginamas su, pavyzdžiui, nuo gripo. Kol kas nėra nė vienos atmainos, kuri visiškai nereaguotų į vakcinų sukeliamą imunitetą, o jei efektyvumas kuriai mutacijai mažesnis, tai tik keliais procentais. Beje, britų tyrimai parodė, kad pirma doze paskiepijus vieno gamintojo vakcina, o antra – kito gaunamas dar geresnis atsakas.

– Ar vakcinų kūrėjai bando tobulinti vakcinas atsižvelgdami į naujas koronaviruso mutacijas?

– Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, vykdoma labai daug sekoskaitos, o duomenys vedami į visiems prieinamas duomenų bazes. Tad, kai tik atsiranda informacijos, kad viena ar kita viruso variacija susijusi su kokiomis problemomis, neabejoju, visos vakcinas nuo COVID-19 gaminančios farmacijos bendrovės kreipia į tai dėmesį. Dalyvavau "Modernos" pristatyme, kuriame pasakojo, kad jau pirmą dieną, kai buvo paskelbta, kad PAR atmaina kažkiek problemiška vakcinoms, bendrovė iš karto ėmė šios atmainos seką ir per 42 dienas pagamino buteliuką su vakcina, pradėjo bandymų stadiją.

Situacija: Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 46,6 proc. žmonių. ELTOS nuotr.

– Beje, ar JK jau svarstoma pradėti skiepyti trečia doze?

Esant Uhano atmainai, nuo vieno žmogaus užsikrėsdavo du trys, o deltos – apie penkis. Nuo to priklauso ir kokią dalį populiacijos reikia paskiepyti. Delta atveju reikia daugiau nei 70–80 proc. ir būtinai dviem dozėmis.

– Yra pasvarstymų, kad žmonėms, kuriems susiformavo per mažas imuninis antikūnų atsakas, to gali reikėti, bet kad reikėtų visiems, kol kas nepanašu. Ir Lietuvoje poliklinikose galima pasidaryti antikūnų testus ir stebėti jų kiekį. Jei jis nukrenta iki labai mažo lygio, gal bus galima galvoti apie galimybę, kad šeimos gydytojai išrašytų trečią dozę. Bet tam poreikis gali būti tik labai išimtiniais atvejais.

Visai eliminuoti nepavyks

– Iš pradžių tikėjomės, kad COVID-19 – mėnesių problema. Deja. Kada, tikėtina, suvaldysime šį koronavirusą tiek, kad tai bent jau būtų kaip sezoninis gripas?

– Per visą istoriją visame pasaulyje visiškai esame eliminavę vienintelį – raupų virusą. Visiškai pašalinti COVID-19 sukeliančio viruso nepavyks, nes jis per daug plačiai paplitęs, o pasaulis per daug susiskaldęs.

Daug priklausys, kaip sugebėsime komunikuoti su žmonėmis, aiškinti, kas yra vakcinos, kokia jų nauda. Melagienų skleidėjai daug aktyvesni nei mokslininkai ir valstybinės komunikacijos akcijos. Žmonės būna susipainioję, išsigandę – prirašyta baisių dalykų, o kad atskirtum, kad jie neatitinka realybės, reikia turėti žinių.

Reikia suprasti, kad paskiepyti reikia ne tik Lietuvą, nors ir tai yra didelis iššūkis. Pavyzdžiui, Afrikos užkrečiamų ligų kontrolės centro vadovas tiesiog maldauja, kad šalys pasidalytų vakcinomis, nes ten paskiepytųjų bent viena doze – vos 1–2 proc. Tai katilas naujoms mutacijoms, tačiau jie neturi galimybės įsigyti vakcinų, o pas mus jos guli šaldytuvuose. Europos šalys, palyginti su didele dalimi pasaulio, yra ypač turtingos. Pavyzdžiui, turime užsirezervavę labai daug vakcinų. Reikėtų jomis dalytis, nes virusą stabdyti reikia visame pasaulyje. Juk neatsitversime nuo pasaulio tvora ir ja viruso nesustabdysime.

Reikia susitelkimo tarp šalių ir tarp žmonių šalių viduje, reikia daugiau šveitimo. Bet jei būsime visi pasiskiepiję (gal kai kada reikės gauti papildomą vakcinos dozę, bet rinkoje jų jau turime nemažai), situaciją galėsime pagerinti.

Vakcinavimo tempai

Pirmadienį skelbtais Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 1527 gyventojai: 911 pirmąją skiepo doze ir 616 antrąja skiepo doze.

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 304 tūkst. 972 žmonės, abiem – 1 mln. 105 tūkst. 953.

Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,6 proc. – 65–69 metų gyventojų.

55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 60 proc., 45–54 metų grupėje – 53,9 proc., 35–44 metų grupėje – 52,4 proc., 25–34 metų grupėje – 44,8 proc., 16–24 metų grupėje – 43,4 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 11,1 procento.

Šios reikšmės per parą paaugo dešimtosiomis dalimis procentinio punkto.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 46,7 proc. žmonių – 0,1 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.

Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 233 tūkst. 45 skiepų dozių, iš jų sunaudota 2 mln. 410 tūkst. 907 dozė.

Nepanaudota šiuo metu per 822 tūkst. vakcinos dozių.

Šaltinis: BNS