Dėl sterilizacijos Lietuvoje – nesutarimai: tapti nevaisingiems reikėtų leisti ir jauniems žmonėms?

Sterilizacijos įteisinimą palaiko ir ginekologų-urologų draugijos. „Manau, tai – pavėluotas sprendimas. Jis turėjo būti senų seniausiai“, – sakė Urologų draugijos prezidentas dr. Marius Kinčius.

Pasirodo, privačiose klinikose kasmet sterilizuojasi keli šimtai vyrų, nors teisiškai tai dar nėra legalu, bet, panašu, kad teisė pasirinkti būti nevaisingu, Lietuvoje bus įteisinta. Greičiausiai – jau ateinantį vasarį.

„Jeigu viskas gerai, ir mes pakankamai neblogai sutarsime su visomis suinteresuotomis grupėmis, tai tikimės, kad per šį mėnesį būtų galima priimti sprendimus“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ginekologai teigė moterų nesterilizuojantys, tačiau susiduria su atvejais, kai moterys sterilizacijos prašo. Dažniausiai to nori jau turinčios vaikų.

„Kai pacientė prašo dėl tam tikrų savo ligų, kad nenorėtų daugiau pastoti. Arba jau pagimdė tris, ar keturis vaikus“, – akcentavo Akušerių-ginekologų draugijos prezidentė prof. dr. Žana Bumbulienė.

Estijoje savanoriška sterilizacija leidžiama jau 26-erius metus. Tiesa, teisę į šią procedūrą turi tik 35-erių metų amžiaus sulaukę asmenys, jau turintys tris ar daugiau vaikų. Ar panašios taisyklės būtų ir Lietuvoje, kol kas neaišku.

„Turėtų būti gana universalus prieinamumas – net ir tiems, kurie jauno amžiaus, bet tikrai įsitikinę, kad jie nenori“, – aiškino Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė E. Kuliešytė.

Urologai svarsto, kad nereikėtų leisti sterilizuotis visiems norintiems. „Taisyklės galėtų būti minimalios: vienas du vaikai, amžius galbūt“, – teigė Urologų draugijos prezidentas.

Už sterilizaciją tektų susimolėti pacientui. Kiek? Ministerija dar skaičiuoja. Pavyzdžiui, vyrų sterilizacija – vazektomija privačiose klinikose dabar kainuoja apie tūkstantį eurų.

„Valstybė kompensuoja gydomąsias procedūras. Aš gal paprastai pasakysiu, bet valstybė nei prezervatyvų nekompensuoja, nei kitų kontracepcijos priemonių“, – detalizavo sveikatos apsaugos viceministras.

Triukšmą sukėlė ir kitas potvarkis – gydytojas galėtų atsisakyti atlikti sterilizaciją, jeigu tai prieštarauja jo vertybėms. Taip pat, kaip ir daryti abortą – ginekologas gali atsisakyti, jeigu negresia pavojus moters ar vaiko gyvybei.

„Nėra tam tikro masinio atsisakymo atlikti tam tikras procedūras. Mes neturime pagrindo nuogąstauti, kad būtent sterilizacijos masiškai ims ir atsisakinės“, – sakė E. Diržius.

Ginekologų draugijos atstovė – įsitikinsi: kaip ir pacientas, taip ir gydytojas privalo turėti teisę rinktis. „Noriu pabrėžti, kad tai – ne vien medicininis aspektas. Čia yra ir kultūrinis, ir religinis kontekstas, sakykime, tiek pacientės, tiek gydytojo. Todėl čia negalima priversti daryti“, – pabrėžė prof. dr. Ž. Bumbulienė.

Sterilizacija – saugi ir veiksminga 99 proc. Moterys vaisingumą praranda visam laikui. Vyrų vaisingumą atkurti įmanoma. „Gali būti kiaušintakių perrišimas arba tam tikrų spiralių įdėjimas į kiaušintakius“, – vardijo Akušerių-ginekologų draugijos prezidentė.

Paprašius sterilizacijos, ji būtų atliekama po trijų mėnesių siekiant išvengti skubotų sprendimų.