Būklė greitai blogėjo
„Viskas pasijuto gana staigiai. Bevalgydamas negalėdavau nuryti maisto, pavykdavo tik po truputį. Po poros savaičių maisto praryti jau visai nebegalėjau. Kreipiausi į gydytoją, buvo atlikti tyrimai. Paaiškėjo, kad stemplėje yra auglys. Tada kreipėmės į NVC. Ten man buvo taikyta chemoterapija, atlikta operacija, tuomet – vėl chemoterapija. Valgyti galėjau tik skystą maistą pro vamzdelį“, – prisimena P. Broga.
Jis džiaugiasi, kad po NVC Chirurginės onkologijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo dr. Augustino Baušio atliktos operacijos greitai atsigavo, po dviejų dienų jau pradėjo vaikščioti.
Vyrui buvo diagnozuota stemplės vėžio trečia stadija. Po gydymo P. Broga yra stebimas medikų: kas tris mėnesius jam atliekami tyrimai. Vyras sako po truputį grįžtantis į kasdienę rutiną. „Jaučiuosi visai normaliai, tik valgyti sunkoka, reikia labai gerai sukramtyti maistą. Miegoti galiu tik pusiau sėdėdamas, kitaip kyla skrandžio rūgštys. Visu kitu užsiimu, kaip ir iki ligos, tik gal kiek greičiau pavargstu. Dabar su žmona išvykome iš Vilniaus gyventi į sodybą, tai čia ir sukiojuosi, yra visokių darbų“, – sako vilnietis.
Vyras pasakoja seniau daug rūkęs – sutraukdavo po du pakelius cigarečių per dieną. Maždaug prieš penkiolika metų vyras rūkyti metė.
Sudėtingas atvejis
Anot dr. A. Baušio, šio paciento atvejis buvo sudėtingas – jis atvyko jau nebegalėdamas valgyti, todėl pirmiausia reikėjo užtikrinti mitybą ir paruošti jį intensyviam gydymui.
„Vėliau buvo pradėtas priešoperacinis gydymas, o galiausiai atlikta didelės apimties, tačiau minimaliai invazinė operacija. Visa tai reikėjo įgyvendinti per ribotą laiką, nes liga jau buvo pažengusi, o delsimas galėjo panaikinti galimybę taikyti radikalų gydymą. Džiugu, kad gydymas praėjo sklandžiai – tai visos komandos darbo rezultatas. Prie paciento priežiūros prisidėjo pilvo ir krūtinės chirurgai (tokias operacijas visuomet atlieka 4–5 chirurgų komanda, o ne pavieniai chirurgai), onkologai, dietologai, radiologai, patologai, reabilitacijos specialistai, slaugos personalas ir kiti specialistai. Šiuo metu pacientas sėkmingai stebimas po gydymo“, – komentuoja dr. A. Baušys.
Gydytojas ragina žmones būti atidžius savo sveikatai ir, pasireiškus simptomų, nedelsiant kreiptis į medikus. „Jei pasireiškia rijimo sutrikimų, skausmas ar spaudimas krūtinėje, nepaaiškinamas svorio kritimas, virškinimo sutrikimų ar rėmuo, ypač jei šie simptomai atsirado neseniai arba stiprėja, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Anksti nustatytas stemplės vėžys gali būti sėkmingai gydomas“, – sako dr. A. Baušys.
Gydytojo žodžiais, stemplės vėžys gali pasireikšti įvairiais simptomais: rijimo sutrikimais – jaučiamu sunkumu ar skausmu ryjant tiek maistą, tiek skysčius, skausmu, spaudimo ar deginimo pojūčiu krūtinėje, nepaaiškinamu svorio kritimu, virškinimo sutrikimais ar rėmeniu, ypač jei šie simptomai atsirado neseniai arba tapo intensyvesni nei įprastai. Kai kuriais atvejais pasireiškia ir kosulys ar balso prikimimas. Tačiau ankstyvosiose stadijose ši liga gali nesukelti jokių simptomų. Dėl šios priežasties ankstyvosiose stadijose stemplės vėžys diagnozuojamas gana retai – gerokai dažniau liga nustatoma jau pažengusiose III–IV stadijose.
Visa tai reikėjo įgyvendinti per ribotą laiką, nes liga jau buvo pažengusi, o delsimas galėjo panaikinti galimybę taikyti radikalų gydymą.
„Simptomai dažniausiai išryškėja tik tuomet, kai navikas yra gerokai padidėjęs ir, pavyzdžiui, susiaurina stemplės spindį, sukeldamas rijimo sutrikimų. Diagnostiką apsunkina ir tai, kad šios ligos simptomai nespecifiniai, todėl juos pajutę žmonės ne visada skuba kreiptis į gydytoją. Be to, nėra ankstyvos stemplės vėžio diagnostikos programos, tad liga dažniausiai nustatoma tik tada, kai simptomus pajutęs pacientas kreipiasi į medikus“, – pastebi dr. A. Baušys.
Pagrindiniai stemplės vėžio rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas ir gastroezofaginio refliukso liga (dažnai vadinama rėmeniu). Gydytojo teigimu, žmonės, turintys šių rizikos veiksnių, turėtų būti ypač atidūs ir stebėti galimus simptomus: „Daugelio šios ligos rizikos veiksnių galima išvengti sąmoningu pasirinkimu, jų atsisakant. Todėl sveikas gyvenimo būdas gali padėti sumažinti stemplės vėžio riziką.“
Stemplės vėžys diagnozuojamas atlikus biopsiją, kuri paimama ezofagogastroduodenoskopijos, t. y. viršutinio virškinimo trakto endoskopinio tyrimo, metu. Nustačius stemplės vėžį, papildomai atliekami įvairūs tyrimai ligos išplitimui įvertinti ir tinkamiausiam gydymo būdui parinkti – kompiuterinė tomografija, pozitronų emisijos tomografija, bronchoskopija, stemplės rentgeninis tyrimas, diagnostinė laparoskopija ir kt.
„Stemplės vėžio gydymo pagrindiniu metodu išlieka chirurgija – neretai tai vienintelis būdas, leidžiantis tikėtis visiškai pasveikti. Kai kuriais atvejais alternatyva gali būti radikalus chemospindulinis gydymas, kai derinama radioterapija ir chemoterapija. Konkretus gydymo būdas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai, atsižvelgiant į naviko tipą (dažniausiai stemplėje diagnozuojamos adenokarcinomos ir plokščialąstelinės karcinomos), jo lokalizaciją ir bendrą paciento būklę“, – pasak dr. A. Baušio, šiuolaikinis stemplės vėžio gydymas yra kompleksinis.
Chirurginis gydymas, kaip pirmasis pasirinkimas, taikomas tik labai ankstyvose ligos stadijose. Tokiais atvejais kartais sudėtingą, didelės apimties operaciją, atliekamą per pilvo, krūtinės, o kartais ir kaklo prieigas, gali pakeisti mažesnės apimties endoskopinė procedūra, kai navikas pašalinamas iš stemplės vidaus.
Prisijungia ir dietologai
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų vakarietiškų šalių, liga dažniau diagnozuojama jau lokaliai pažengusi. Tokiais atvejais prieš operaciją skiriamas chemoterapinis arba chemospindulinis gydymas, po kurio atliekama operacija. Kai kuriais atvejais chemoterapija taikoma ir po operacijos.
„Stemplės vėžiu sergantys pacientai dažnai susiduria ne tik su pačia liga, bet ir su mitybos nepakankamumu, bendros fizinės būklės pablogėjimu ir gretutinėmis ligomis. Dėl šios priežasties gydymas planuojamas ir vykdomas su daugiadalyke komanda, kurią sudaro ne tik pilvo ir krūtinės chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir onkologai radioterapeutai, bet ir dietologai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai ir psichologai. Svarbų vaidmenį taip pat atlieka gydytojai radiologai, vertinantys ligos išplitimą, ir patologai, nustatantys naviko tipą ir savybes, padedančias parinkti tinkamiausią gydymą, – dr. A. Baušio teigimu, prireikus į gydymo komandą įtraukiami ir kitų sričių specialistai. – Deja, ligai išplitus į kitus organus ir diagnozavus ją jau IV stadijos, dažniausiai taikomas sisteminis gydymas – chemoterapija, taikinių terapija ar imunoterapija, siekiant kuo ilgiau prailginti pacientų išgyvenamumą ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.“
Pasak gydytojo, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl tinkamiausia gydymo taktika parenkama specializuotuose vėžio gydymo centruose veikiančiose daugiadalykėse komandose.
„Stemplės vėžys yra agresyvi liga, todėl net ir taikant modernų gydymą išlieka jos atsinaujinimo rizika, ypač kai liga diagnozuojama pažengusiose stadijose. Šią riziką mažina sėkmingai pritaikytas gydymas, tačiau jis dažnai būna intensyvus ir sudėtingas, todėl ne visi pacientai gali jį visiškai toleruoti. Gydymo toleranciją didina gera bendra fizinė būklė, aktyvumas gydymo metu ir psichologinis atsparumas. Todėl sveika gyvensena, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir tinkamas darbo ir poilsio režimas yra svarbūs ne tik ligoniams, bet ir sveikiems žmonėms – tai padeda mažinti ligų riziką, o susirgus didina sėkmingo gydymo galimybes“, – pastebi dr. A. Baušys.
Naujausi komentarai