Vienoje darželio grupėje vaikai bendrauja lietuviškai, tačiau trejų ir ketverių metų vaikai su savo bendraamžiais draugais kartais pasikalba ir angliškai. 

O štai Karimas namuose su tėčiu kalba arabiškai.

„Tikrai labai gražu, kai vaikai kalba ne viena kalba ir tai yra turbūt mūsų stiprybė. Išlaikyti savo kalbą yra mūsų visų tikslas“, – teigė darželio „Mėnulio vaikai“ steigėja Sandra Štelbienė.

Lietuvoje vienas iš keturiolikos vaikų turi kalbos raidos sutrikimų. Laiku nesiėmus priemonių tokie vaikai greičiau prakalba angliškai nei lietuviškai. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Lietuvių kalba iš savęs yra labai sudėtinga ir, iš tikrųjų, norint išmokti žodžius, reikia įjungti tam tikrus smegenų sluoksnius. Vaikams yra lengviau imti tai, kas paprasta ir lengva“, – aiškino S. Štelbienė.

Vaiko kalbos vystymąsi gali paveikti ir sparčiai tobulėjančios technologijos bei gausėjantis gaunamos informacijos kiekis. 

„Labai lengvai pasiekiama, vaikai greitai susigaudo, kur kokį kanalą įsijungti, kokį filmuką pažiūrėti, labai įtraukūs tie dalykai“, – sakė darželio „Mėnulio vaikai“ steigėja.

Kalbos raidos sutrikimai įprastai apibrėžiami kaip kalbos neišsivystymas, kuris pasižymi silpna fonemine klausa, nepakankama dėmesio koncentracija, netaisyklingos kalbos sandaros formavimusi, žodyno vystymusi. Logopedai pastebi, kad dažna priežastis, dėl ko vaikams gali sutrikti kalbos vystymasis, yra tėvų nebendravimas su vaikais. 

„Reiktų pradėti daugiau kalbėti su vaikais. Pavyzdžiui, tėvai man atveda vaikus ir pasako, jog vaikas švepluoja, bet kai pradedu jo klausinėti suprantu, kad jis negali atsakyti į jokį klausimą“, – pasakojo logopedijos centro „Papūga“ įkūrėja, klinikinė logopedė Jurga Pukenytė-Pauliukonienė.

Logopedės teigimu, vaikui svarbu suprasti ir mokėti atskirti jį supančią aplinką.

„Svarbiausia yra ne mokytis, koks Eifelio bokštas Paryžiuje ar ten dar kažkur, bet pirmiausia mus supanti aplinka“, – akcentavo J. Pukenytė-Pauliukonienė.

Vaiko kalbos formavimasis prasideda nuo pat pirmųjų dienų, o vaiko kalbos sutrikimai gali atsirasti ir dėl komplikuoto nėštumo ar traumų gimdymo metu. Iki dvejų metų vaikas nors ir neaiškiai, bet jau turėtų pradėti kalbėti.

„Pirmas dalykas į ką reikėtų atkreipti dėmesį, tai ar vaikas ropoja, nes tai yra dviejų pusrutulių darbas. Jeigu neropoja, jūs turite dirbti su kineziterapeutu ir pasirodyti pas logopedą“, – patarė logopedė.

Jeigu stebint vaiką kyla įtarimų, laukti nereikia. 

„Niekada nereikia galvoti, jog palaukime iki trejų metų ir prakalbės – čia yra pati didžiausia klaida, ką daro pediatrai, anytos ir mamos ramindamos savo mamas“, – pabrėžė specialistė.

„Visų ugdytojų tikslas, kad vaikai savo kalbą mokėtų, ja kalbėtų ir vartotų taip, kaip reikia. Mes norime ją puoselėti“, – tikino S. Štelbienė.

Kalbos sutrikimai gali būti siejami ir su vaiko raidos sutrikimais, kurie dažnai būna įgimti.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis praėjusiais metais mokinių, turinčių kalbos sutrikimų, buvo 22 tūkst. Nuo 2018 metų tokių mokinių skaičius padidėjo penktadaliu.