Gali paveikti genus

Medžiagos, trikdančios hormonų pusiausvyrą, gali būti maisto priedai (skonio stiprikliai, konservantai), pesticidai ir herbicidai, patenkantys į organizmą su maistu, taip pat plastikas, kosmetikos ir buities valymo priemonės, kuriose gausu cheminių junginių – kvapiklių, konservantų, stabilizatorių ar antibakterinių medžiagų. Patekusios į organizmą, jos gali veikti kaip hormonai, trikdyti jų veiklą, pažeisti endokrinines liaukas, kauptis riebaliniame audinyje, kiaušidėse ar sėklidėse ir ilgainiui net paveikti genų raišką.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė prof. Džilda Veličkienė pabrėžia, kad kenksmingų medžiagų poveikis pavojingas visiems, tačiau ypač rizikingas nėštumo metu – jis gali paveikti ne tik moters, bet ir besivystančio vaisiaus, ypač jo būsimos reprodukcinės sistemos, sveikatą. Šie padariniai dažnai išryškėja tik po daugelio metų, bandant susilaukti vaikų. Pasak profesorės, Lietuvoje su vaisingumo problemomis susiduria apie 10–15 proc. šeimų – tai maždaug 50 tūkst. porų, šis skaičius nuolat auga.

Pradžia: pasak D. Veličkienės, reikėtų išmokti atpažinti kenksmingas medžiagas ir sąmoningai rinktis sveikatai palankesnius produktus visose srityse – nuo maisto ir pakuočių iki kosmetikos, valymo priemonių ir aplinkos, kurioje leidžiamas laisvalaikis. / Kauno klinikų nuotr.

Patenka į organizmą

Į mūsų organizmą per odą, kvėpuojant ar su maistu patenka įvairių kenksmingų medžiagų – mikro- ir nanoplastikų, cheminių junginių. Jie gali sutrikdyti hormonų veiklą, pakenkti skydliaukei, skatinti nutukimą, didinti diabeto ir vėžio riziką, sukelti vaisingumo problemų. Moterys gali susidurti su ankstyva menopauze, policistinių kiaušidžių sindromu (hormonų pusiausvyros sutrikimas moters organizme) ar endometrioze (liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys išveša už jos ribų). Vyrams šios medžiagos gali neigiamai paveikti spermos kokybę ir vaisingumą. Žalingą poveikį gali turėti ir kai kurie įpročiai – pavyzdžiui, mobiliojo telefono nešiojimas kelnių kišenėje ar vienkartinės sauskelnės kūdikystėje, kurios gali keisti sėklidžių temperatūrą.

Pasirinkimas: vietoj agresyvių valymo priemonių buityje patariama naudoti actą ar sodą – tai saugesnė ir aplinkai draugiškesnė alternatyva. / freepik.com nuotr.

Padeda įvertinti saugumą

Pasak profesorės, pirmas žingsnis – išmokti atpažinti kenksmingas medžiagas ir sąmoningai rinktis sveikatai palankesnius produktus visose srityse: nuo maisto ir pakuočių iki kosmetikos, valymo priemonių ir aplinkos, kurioje leidžiamas laisvalaikis. „Venkite plastikinių pakuočių, rinkitės natūralų maistą, ekologiškas kosmetikos ir buities priemones. Pirmenybę teikite ES pagamintiems produktams – jų sudėtis griežtai kontroliuojama“, – pataria D. Veličkienė.

Venkite plastikinių pakuočių, rinkitės natūralų maistą, ekologiškas kosmetikos ir buities priemones. Pirmenybę teikite ES pagamintiems produktams.

Daržoves ir vaisius rekomenduojama kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu bent 30 sek., tankesniems nešvarumams pašalinti naudoti kempinėlę ar minkštą šepetėlį. Vietoj agresyvių valymo priemonių buityje galima naudoti actą ar sodą – tai saugesnė ir aplinkai draugiškesnė alternatyva.

Profesorė taip pat ragina skaityti produktų etiketes ir naudotis šiuolaikinėmis priemonėmis – mobiliąja programėle, kuri padeda identifikuoti kosmetikos priemonių sudedamąsias dalis ir įvertinti jų saugumą. „Europos vartotojas kasdien vidutiniškai naudoja daugiau nei septynias kosmetikos priemones, tačiau tik retas susimąsto, kas iš tiesų slypi jų sudėtyje“, – pabrėžia endokrinologė.

Medikai primena: sąmoningas pasirinkimas šiandien – investicija į sveiką ateitį.