COVID-19 situacija Lietuvoje: šilto savaitgalio realūs rezultatai paaiškės vėliau

Tuoj po savaitgalio mažesni nei, pavyzdžiui, po pirmadienio ar kitos darbo dienos, sergamumo COVID-19 rodikliai anaiptol nereiškia gerėjančios situacijos. Kadangi savaitgalį būna mažiau ir norinčiųjų tirtis.

O kai oras geras ir šeštadienį, ir sekmadienį, vėliau galima spėlioti, ar išeis į naudą veržimasis į kurortus ar kitas vaizdingas vietas, nuo kurių buvome atriboti griežtų karantino suvaržymų. Juolab epidemiologai be jokių spėlionių, bet analizuodami situaciją tiek Lietuvoje, tiek šalia jos, perspėja, jog suvaržymai gali ir sugrįžti.

Kad ir kaip ten būtų, pavyzdžiui, iki šiol 29,72 proc. gyventojų paskiepijusiame nuo koronaviruso infekcijos Birštone, praėjusias dvi dienas atvykėliams teko ilgokai pavargti, kol rado vietos automobiliui pastatyti. Nemuno pakrantė, kur nutiesta ne gatvė, o pėsčiųjų takas, taip pat ir parkas su gausybe žaidimų aikštelių mažiems, sporto erdvių – ir didesniems, buvo pilni žmonių. Neabejotina, jog panašiai savaitgalį atrodė ir Palanga ar Druskininkai.

Birštone, kaip šį pirmadienį skelbia Statistikos departamentas, santykinis sergamumo rodiklis yra toks pats, kaip ir kelias dienas iš eilės, – naujų COVID-19 atvejų per 14 pastarųjų parų 100 tūkst. gyventojų tenka 74. Palangoje per tą patį laiką nustatyta 134, Neringoje – 165, o Druskininkuose – 200 naujų koronaviruso atvejų – 100 tūkst. gyventojų.

Palanga iki šiol yra paskiepijusi 21,37 proc., Druskininkai – 23,21 proc., o Neringa – net 31,74 proc. savo gyventojų. Pastaroji maža savivaldybė tarp visų kitų Lietuvoje, turinčioje 60 savivaldybių, pirmauja pagal skiepijimo apimtis.

Iš didžiųjų savivaldybių sėkmingiausiai (bent iki šiol) tvarkosi Kaunas (20,77 proc.), taip pat – Kauno rajonas (18,48 proc.). Panevėžyje pirmąja vakcinos doze jau paskiepyta 17,41 proc., Šiauliuose – 16,38 proc., Vilniuje – 16,32 proc., Panevėžyje – 17,41 proc. gyventojų. Tačiau dar vienoje daugiau nei 100 tūkst. gyventojų turinčioje savivaldybėje – Vilniaus rajono – skiepijimo apimtis tėra 11,18 proc.

Kur kas vangesnis vakcinavimo procesas, oficialiais šio pirmadienio statistikos duomenimis, yra Visagine (9,67 proc.) bei Šalčininkų rajone, kur paskiepyta 7,7 proc. gyventojų. Argumentų, kad tiek šiose, tiek dar daugelyje kitų savivaldybių pandemija pasaulyje nesiduoda suvaldoma, o virusas – mirtinai pavojingas, čia nepakanka įtikinti nenorinčius skiepytis.

O faktai tokie: Šalčininkų rajone per dvi pastarąsias savaites 100 tūkst. gyventojų patvirtinti 1038 nauji COVID-19 ligos atvejai, Vilniaus rajone – 991. Tarp didesniu sergamumu garsėjančių savivaldybių išlieka Širvintų rajonas (906 atvejai), Vilniaus miestas (889 atvejai), Visaginas (883 atvejai) bei Marijampolė (819 atvejai 100 tūkst. gyventojų).

Šiauliuose per dvi pastarąsias savaites, kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 100 tūkst. gyventojų nustatyti 162 nauji susirgimai COVID-19 liga, Klaipėdoje – 173, Kauno rajone 392, Panevėžyje – 406, o Kaune – 416 atvejų.

Iki šiol Lietuvoje mirė 7495 užsikrėtę koronaviruso infekcija žmonės, iš jų tiesiogiai dėl COVID-19 infekcijos – 3697. Didžiausia dalis mirčių tenka didžiausiai pagal gyventojų skaičių šalies savivaldybei – Vilniaus miesto, kur mirė 1278 (nuo COVID-19 – 581) žmonės. Kaune mirė 750 užsikrėtusiųjų, iš jų 398 tapo koronaviruso aukomis.

Visoje šalyje šiuo metu yra vos 4 savivaldybės, kuriose sergamumo COVID-19 santykinis rodiklis per 2 paskutines savaites 100 tūkst. žmonių neviršijo 50 atvejų. Kelmėje šis rodiklis – 28 atvejai, Skuodo rajone – 38, Pagėgių savivaldybėje – 42, o Pakruojo rajone – 44 atvejai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių