- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
COVID-19 suvaldymui skirtų priemonių taikymas lėmė rekordiškai mažus užsikrėtimo gripu skaičius praėjusiais metais. Tačiau šie metai – kitokie: nemažai apribojimų nebetaikomi, lankymasis viešose vietose daug aktyvesnis. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad tai sudaro palankias sąlygas oro lašeliniu būdu plintančiam gripui ir COVID-19 veikti, o vienintelė specifinė apsisaugojimo priemonė yra skiepai.
„Gripo sezonas jau prasidėjo, o žmonėms nesilaikant saugaus atstumo, nedėvint kaukių, net tik COVID-19, bet ir gripo virusas ims plisti: sparčiai gali daugėti užsikrėtusių bei gulinčių ligoninėse“, – sako R. Blynas.
Vaistininkas priduria, kad skiepai nuo COVID-19 ir gripo sukuria efektyviausią apsaugą nuo šių ligų sunkių formų ir mirties. Pasiskiepijęs žmogus gerokai sumažina tikimybę užsikrėsti, o net jei ir suserga lengva forma, išvengiama komplikacijų, sveikimo eiga greitesnė ir paprastesnė.
Vakcinos nesuteikia dvigubos apsaugos
Yra manančių, kad COVID-19 ir gripas yra ta pati liga, o skiepas nuo gripo apsaugos nuo COVID-19 ir atvirkščiai. „Camelia“ vaistininkas R. Blynas sako, jog tokią nuomonę suformuoti gali panašūs šių ligų simptomai, tačiau šie virusai yra visiškai skirtingi, todėl skiepas nuo gripo neapsaugo nuo COVID-19 ir atvirkščiai. Norėdami turėti imunitetą nuo konkrečios ligos, turite pasiskiepyti specialiai jai sukurta vakcina.
„Gripo sezonas įprastai trunka nuo spalio iki kovo mėnesio. Pilna apsauga nuo gripo susidaro po dviejų-trijų savaičių nuo pirmosios ir vienintelės vakcinos dozės. Tad skiepytis nuo gripo reikėtų jau dabar“, – sako vaistininkas.
Kaip neseniai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, remiantis naujausiomis Lietuvos infektologų draugijos (LID) rekomendacijomis, kurios priimtos remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (angl. Centers for Disease Control and Prevention) gairėmis, vieno vizito metu arba laikantis bet kokio pacientui patogaus intervalo, galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19, ir nuo gripo, ir nuo pneumokokinės infekcijos.
R. Blynas priduria, kad „Camelia“ vaistinėse skiepijami tik pilnamečiai asmenys, tačiau Lietuvoje COVID-19 vakcina skiepijami vaikai nuo 12 metų ir suaugusieji. Į vaistines vakcina nuo gripo kviečiami skiepytis suaugusieji, o nepilnamečiai skiepijami tik po šeimos gydytojo konsultacijos.
Efektyviausia apsauga – pirmuosius 6 mėnesius
„Mokslinių tyrimų duomenimis, pasiskiepijus nuo COVID-19, susidaranti apsauga veiksmingiausia yra pirmuosius pusę metų. Praėjus šiam laikotarpiui, antikūnų kiekis ima mažėti, o apsauga silpti. Todėl praėjus 180 dienų nuo to, kai buvo suleista antroji (ar vienintelė) vakcinos nuo COVID-19 dozė, rekomenduojama pasiskiepyti pakartotinai ir sustiprinti imuninį atsaką“, – pataria R. Blynas.
Vaistininko teigimu, pasiskiepijus nuo gripo, susidaro apsauga, kuri stipri gali būti iki 12 mėnesių, tačiau pirmuosius pusę metų ji – efektyviausia. Tiek Lietuvoje trunka ir gripo sezonas. Tai reiškia, kad tuo metu, kai yra didžiausia rizika užsikrėsti gripu, pasiskiepijusiųjų imuninis atsakas yra veiksmingiausias. Tiesa, virusai nuolatos mutuoja, todėl nuo gripo reikėtų skiepytis kasmet, geriausia kuo anksčiau rudenį, kai imuniteto susidarymo proceso metu užsikrėsti tikimybė yra mažesnė.
Sunkių ligonių nematome
Dalis žmonių vis dar tiki, kad COVID-19 virusas neegzistuoja ir kad neva skelbiama statistika yra sufalsifikuota. Vaistininkas svarsto, kad taip galvojantys žmonės turbūt nebuvo susidūrę su sunkiai sergančiais ir kovojančiais dėl savo gyvybės pacientais, o artimoje aplinkoje galbūt nepasitaikė mirčių atvejų nuo šio užkrato sukeltų komplikacijų.
„Įprastai savo aplinkoje matome tik sveikus ar lengvai negaluojančius žmones. Tų, kuriems pasireiškia sunkios komplikacijos, mes nematome eidami į darbą ar mokyklą, nes jie guli intensyvios terapijos skyriuose. Tokių Lietuvoje yra dešimtys ir jų skaičius kasdien auga. Tai tik įrodo, kad COVID-19, o netrukus prasidėsiantis gripo sezonas, kelia realią riziką sveikatai, o sunkiai susirgus ir atsiradus komplikacijoms – gyvybei“, – aiškina vaistininkas R. Blynas.
Komplikacijos ir liekamieji reiškiniai
Anot R. Blyno, susirgus sunkia gripo ir COVID-19 forma, gali pasireikšti sunkios komplikacijos, pažeidžiančios daugybę organų ir sistemų. Dažniausios šių ligų komplikacijos – plaučių ir galvos smegenų uždegimas, širdies ir kvėpavimo sutrikimai, skysčių kaupimasis plaučiuose, inkstų nepakankamumas ir kitų organų veiklos sutrikimai. Dėl tokių komplikacijų kai kurie organai gali būti pažeidžiami negrįžtamai, o tada išgelbėti gali tik donoras ir organų transplantacija.
„Daliai persirgusių COVID-19 ir gripu pasireiškia liekamieji reiškiniai. Dažniausi jų – lėtinio nuovargio sindromas, kai žmogus jaučia nuolatinį jėgų trūkumą, ypač po bet kokios fizinės veiklos, išliekantis dusulys, galvos svaigimas. Negrįžtančios uoslės ir skonio funkcijos, užgulusi nosis, apetito netekimas, išliekantis sąnarių, krūtinės, galvos skausmas – tik COVID-19 priskiriami liekamieji reiškiniai“, – vardija vaistininkas.
Skiepai nuo COVID-19 ir gripo suteikia specifinę efektyvią apsaugą nuo šių infekcinių ligų sunkių formų, komplikacijų, liekamųjų reiškinių ir mirties, todėl reikėtų nedvejoti ir nedelsiant pasiskiepyti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...