M. Strioga: nepanašu, kad beždžionių raupų virusas sukels globalinę pandemiją

– Ar beždžionių raupų viruso plitimas yra panašus į COVID-19 ligos?

– Ne. Tiek virusai yra visiškai skirtingi, tiek jų kitokia epidemiologija. Net ir šio SARS-CoV-2 pusbroliai nesukėlė tokių globalių pandemijų dėl vienos pagrindinės priežasties – žmogus kitus užkrečiantis tapdavo tik tada, kai pasireikšdavo simptomai bei reikalingas pakankamai ilgas kontaktas. Beždžionių raupų virusas šiomis savybėmis taip pat pasižymi. Asmuo kitus gali užkrėsti tik tada, kai yra aiškus ligos simptomas – bėrimas. Taip pat reikalingas pakankamai artimas ir ilgalaikis kontaktas – ne mažesnis nei 1,8 metro. Galima užsikrėsti kontaktuojant tiek su užsikrėtusiojo odos ar gleivinių pažeidimais, tiek per užterštus daiktus, pavyzdžiui, rankšluosčius, chalatus, patalynę. Lytinių santykių būdu irgi galima užsikrėsti, nors raupai nėra skaitoma lytiniu keliu plintančia liga. Tai reiškia, kad jis nėra randamas su lytiniais organais susijusiose išskyrose. Tiesa, italai neseniai ištyrė septynis žmones ir nustatė, kad spermoje buvo rasta beždžionių viruso genetinė medžiaga ir iš vieno spermos mėginio jiems pavyko išauginti virusą, galintį infekuoti žmogaus ląsteles. Jų publikacija yra perduota recenzijai, yra informuota Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir galbūt paaiškės, kad šis virusas turi galimybę plisti kaip lytiniu keliu plintanti infekcija. Tačiau šią dieną tai nėra lytiniu keliu plintanti liga.

Paniškai bijoti tikrai nereikėtų. Pagal šiuo metu esančią dinamiką tikrai nepanašu, pagal šio viruso plitimo ypatybes, kad sukeltų tokio masto epidemiją ar globalinę pandemiją, kaip COVID-19.

– Kaip tuos raupus atpažinti?

– Labiau reikėtų tikėtis sąmoningumo iš pačių žmonių, kad jie tiesiog nevaikščiotų, jeigu vasaros metu prasideda bendri negalavimo požymiai: karščiavimas, kaulų bei raumenų skausmas, kaklo limfmazgių padidėjimas. Tai trunka kelias dienas, o po to dažniausiai veido srityje atsiranda dėmelės, kurios tampa iškilimais, kas vadinama papulėmis. Vėliau atsiranda pūslelės – pustulės, jos virsta didelėmis skysčių pripildytomis pūslelėmis vezikulėmis, kurios galiausiai trūksta suformuodamos šašą. Šašas nukrenta ir neretai palieka randelį. Jeigu ir vyksta kokie nors pokyčiai, ypač jeigu prieš tai buvo karščiavimas ir bendrojo negalavimo požymiai, apimantys veidą, galūnes bei kitas kūno vietas, toks žmogus turėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus ir jam bus pasakyta, kokių karantinavimosi priemonių reiks laikytis, jog neužkrėstų kitų. Reikėtų kiekvienam stebėti save ir pamačius šiuos požymius laiku kreiptis.

– Nors liga sąlyginai nėra pavojinga, gali grėsti tiek randai, tiek ir apakimas, tiesa?

– Žiūrint, kurias vietas apima, įtaką turėti gali ir užsikrėtimo kelias. Pavyzdžiui, kai buvo žmogaus raupai aštuonioliktame amžiuje Europoje, 30 proc. aklumo priežasčių siaučiant žmonių raupams buvo būtent po raupų infekcijos. Viruso platesnė invazija gali būti tiems žmonėms, kurie yra vyresnio amžiaus, turi imuninės sistemos sutrikimų, bet niekas negali būti garantuotas, kad užsikrėtus virusas nepažeis junginės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau mes jau nebe aštuonioliktame amžiuje, tiesa? Turime ir vakcinas nuo šio viruso, ir vaistus.

– Vakcinos efektyvumas yra apie 85 proc. Tai yra ta pati vakcina, kaip manoma, išskirta iš karvių raupų viruso, dėl kurios pirmą kartą pasaulyje buvo eliminuoti žmonių raupai. Nuo to laiko tų vakcinų mėginiai yra saugomi. Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, JAV kai kur imamasi tokios strategijos – vykdoma žiedinė vakcinacija. Naudojant tą vakciną yra profilaktiškai paskiepijami to užsikrėtusiojo kontaktai. Nors po 1980 metų žmonės ta vakcina neskiepijami, bet ji yra ir ja galima naudotis. Taip pat yra žinomi mažiausiai du priešvirusiniai preparatai, kurie galėtų būti veiksmingi prieš šį beždžionių raupų virusą.

– Galima daryti išvadą, kad beždžionių raupai nėra toks pavojingas virusas kaip SARS-CoV-2 ir nereikėtų taip paniškai jo bijoti?

– Paniškai bijoti tikrai nereikėtų. Pagal šiuo metu esančią dinamiką tikrai nepanašu, pagal šio viruso plitimo ypatybes, kad sukeltų tokio masto epidemiją ar globalinę pandemiją, kaip COVID-19.