Baltijos šalių gyventojų aktyvumas: lietuvius lenkia ir estai, ir latviai

Lietuvos gyventojai, vertinant globaliu mastu, yra gana aktyvūs ir viršija rekomenduojamą pasaulinį vidurkį, tačiau nuo savo kaimynų – estų ir latvių – atsilieka. Tokius rezultatus atskleidė trijose Baltijos šalyse vykęs eksperimentas „Patirk daugiau“. Jo metu buvo stebimas Baltijos šalių gyventojų fizinis aktyvumas.

Tris savaites, nuo balandžio 22 d. iki gegužės 13 d., vykusio eksperimento metu 30 jo dalyvių – po 10 iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos – nešiojo elektronines apyrankes, nuolat fiksavusias jų fizinį aktyvumą, jo intensyvumą, mitybą ir miego režimą. 10 įvairaus amžiaus ir profesijų atstovų iš Lietuvos per tris savaites nuėjo 2 763 464 žingsnius, arba 2246,41 km – tai maždaug prilygsta atstumui nuo Vilniaus iki Monako. Aktyviausi iš Baltijos šalių buvo estai, per tą patį laiką nužengę 3 594 964 žingsnius, tuo tarpu latviai nuėjo 3 117 331 žingsnius, arba 2473,69 km. Kartu projekto dalyviai nužengė apie 9,5 mln. žingsnių, arba nukeliavo atstumą, maždaug prilygstantį keliui nuo Vilniaus iki Pietų Korėjos sostinės Seulo.

Projekto VIP ambasadorė Lietuvoje, grupės „Pop ladies“ narė Liepa Mondeikaitė teigia eksperimentą vertinanti kaip labai įdomią patirtį, padėjusią sužinoti tiek apie savo įpročius, tiek apie sveiką gyvenseną apskritai.

„Itin smagu, kad galėjau lyginti savo rezultatus su kitais lietuviais, taip pat su kitų Baltijos šalių gyventojais. Nors pačiai atrodė, kad gyvenu pakankamai aktyvų gyvenimą, supratau, kad dar turiu kur tobulėti. Projektas paskatino susimąstyti apie aktyvumo, judėjimo svarbą, įvertinti savo dienotvarkę, manau, kad jame įgyta patirtis išliks ilgam. Tikiuosi, kad šis eksperimentas atneš naudos ir joje nedalyvavusiems lietuviams: jie irgi susidomės aktyviu gyvenimo būdu“, – sako L. Mondeikaitė.

Eksperimentas taip pat parodė, kad vidutinis lietuvis per dieną nueina 13 159 žingsnius, arba 10,7 km, ir šis skaičius viršija pasaulines ekspertų rekomendacijas – kasdien nužengti bent po 10 tūkst. žingsnių. Tačiau, kaip teigia eksperimento „Patirk daugiau“ ekspertė, lengvaatletė ir asmeninė trenerė Jolanta Verseckaitė, bendras fizinis aktyvumas Lietuvoje vis dar menkas.

„Šio tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai yra gana aktyvūs savo kasdienėje veikloje, o tai – jau puiki pradžia aktyvaus gyvenimo link. Tačiau mums ne tik Latviją ir Estiją, bet ir kitas Europos šalis dar ilgai reiktų vytis. Apskritai bendri fizinio aktyvumo tyrimai šalyje vis dar nedžiugina, bet aktyvesnis judėjimas jau yra pastebimas. Svarbiausia, kad visuomenėje kuo garsiau būtų kalbama apie fizinio aktyvumo naudą, organizuojami sportiniai renginiai bei užsiėmimai. Fizinis aktyvumas – ne tik geros nuotaikos bei savijautos garantas, bet ir rimtų ligų prevencija“, – sako J. Verseckaitė.

Rezultatai taip pat parodė, kad šio eksperimento dalyviai kasnakt miegojo vidutiniškai po šešias su puse valandos ir kasdien sudegindavo maždaug po 2200 kalorijų. Anot ekspertės, tai rodo, kad norint būti aktyviu, nebūtina lankytis sporto klube, tereikia aktyviai gyventi: kai kurie geriausius rezultatus demonstravę dalyviai iš Lietuvos rytais arba vakarais bėgiodavo, važinėdavo dviračiu arba tiesiog stengdavosi, kai tik įmanoma, keliauti pėsčiomis. Taip jie sudegindavo nemažai kalorijų net patys to nepastebėdami.

Eksperimente „Patirk daugiau“ dalyvavo įvairių sričių atstovai iš Lietuvos: teisininkė Justina Bičiukaitė, kinezioterapeutė Aida Stabingė, projektų vadovas Darius Krasinskas, socialinė pedagogė Aušra Kalėdaitė, konstruktorė Agnė Tatarėlė, tarptautinio turizmo vadybininkas Juozas Stanulis, administratorė Raminta Burdulytė bei du sportiški studentai – Arturas Malichinas ir Giedrius Mėčius.

„Visi kampanijos dalyviai buvo atrinkti iš maždaug 300 kandidatų. Atrinkdami dalyvius siekėme, kad jie pasižymėtų kuo įvairesniu gyvenimo būdu, mėgstamomis veiklomis, kad kuo labiau skirtųsi jų profesijos“, – sakė eksperimento organizatorė Evita Meiere, „Rexona“ prekės ženklo plėtros vadovė įmonėje UAB „Unilever Baltic“.

Eksperimento  tikslas – skatinti žmones praktikuoti aktyvų gyvenimo būdą ir peržengti savo įsivaizduojamas galimybių ribas. Ji apėmė įvairias socialines veiklas, aktyvaus ir sportiško gyvenimo būdo skatinimo kampanijas, kurios kviečia žmones įvertinti savo galimybes ir išdrįsti daryti daugiau.