Būdingi bruožai

Ekspertai sako, kad dėl skirtingų autizmo spektro sutrikimo požymių žmonės gali daug metų gyventi nė neįtardami, kad yra autistiški, savo pojūčius priskirdami kitoms priežastims. Tačiau išgirsti diagnozę labai svarbu bet kokiame amžiuje, mat savo jausmų priežasties suvokimas gali padėti gyventi daug kokybiškiau ir lengviau.

Gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė įvardija, kad tai, kada diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas, iš dalies priklauso nuo požymių išreikštumo ir jų sukeliamų problemų kasdienybėje. Anot jos, gana gerai užmaskuojančiam autistiškus bruožus vaikui, ypač jei gerai mokosi ir pritampa visuomenėje, autizmas gali ir likti nediagnozuotas visą gyvenimą. Protinę negalią turintis, provokuojančiu elgesiu pasižymintis mažametis diagnozę gali išgirsti dar ikimokykliniame amžiuje.

„Kai kurie aspektai priklauso nuo tėvų auklėjimo, pastabumo ir socialinės aplinkos. Kartais iš savo pacientų išgirstu: „Mūsų šeimoje visi panašūs.“ Tokiu atveju, jei autizmo bruožų turi ir kiti šeimos nariai, vaikas šeimoje, kaip sakoma, neiškrinta iš konteksto, o autizmas ir lieka nepastebėtas. Nemažai žmonių gyvena turėdami autizmo požymių, nė nenutuokdami, kad kiti – neautistiški – asmenys jaučiasi ir mąsto kitaip. Tik vėliau, geriau supratus kitus žmones, pradedama matyti skirtumų, o tada kyla klausimų apie save patį“, – pastebi R. Mazaliauskienė.

Ženklas: vaikų ir suaugusiųjų naudojamos juostelės su saulėgrąžomis plačiai naudojamos kai kuriose užsienio šalyse – jos leidžia aplinkiniams atpažinti, kad šalia esantis asmuo gali turėti ne visada iš karto pastebimų specialiųjų poreikių. / Organizatorių nuotr.

Socialinis nerangumas

Gydytoja prisiminė 50-metę moterį, kuri ilgą laiką savo sunkumus priskyrė įvairiausioms priežastims.

Jei autizmo bruožų turi ir kiti šeimos nariai, vaikas šeimoje, kaip sakoma, neiškrinta iš konteksto, o autizmas ir lieka nepastebėtas.

„Tik nustačius autizmo spektro sutrikimą, moteriai pavyko suprasti, kas su ja vyksta ir imtis pokyčių gyvenime. Dabar ši moteris jaučiasi daug geriau, patiria mažiau streso, daro tai, kas jai pačiai patinka, o ne bando prisitaikyti prie kitų“, – pasakoja gydytoja psichiatrė psichoterapeutė.

Ji paaiškina, kad vieni iš pagrindinių požymių, galinčių signalizuoti suaugusio žmogaus autistiškumą, yra socialinės komunikacijos sunkumas ir negebėjimas atpažinti socialinių signalų, tam tikras socialinis nerangumas. Psichiatrė pabrėžia, kad asmuo gali puikiai žinoti bendravimą apibrėžiančias taisykles, tačiau spontaniškai jomis naudotis negeba. Svarbus aspektas, atpažįstant autizmo spektro sutrikimą, yra ir jutiminės srities ypatumai, pavyzdžiui, perdėtas jautrumas šviesos, garso, jutiminiams dirgikliams. Tačiau šie požymiai stebimi ir vaikystėje, paauglystėje.

Ramunė Mazaliauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbu „nepamesti“ diagnozės

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil sako, kad autizmo diagnozė yra svarbi bet kokiame amžiuje, nes suteikia aiškumo ir supratimo apie save tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Pasak jos, nors dauguma žmonių Lietuvoje diagnozę išgirsta dar vaikystėje, vis dėlto kai kurie asmenys tik suaugę atranda atsakymus į gyvenime kilusius iššūkius.

„Dažniausiai vėlyvos autizmo spektro sutrikimo diagnozės sulaukę žmonės visą gyvenimą išgyvena tam tikrų painių emocijų, baimių ar nerimą, tačiau paaiškinimo, kodėl taip yra, kodėl taip jaučia pasaulį ar turi tam tikrų gabumų vienose srityse, o patiria sunkumų kitose, jie iki tol neturi. Diagnozė padeda geriau suvokti savo poreikius, elgesį ir jausmus, taip pat sukuria galimybių atrasti į save panašių asmenų, tikslingai ieškoti reikalingos pagalbos ir išmokti naudotis priemonėmis, kurios pagerina gyvenimo kokybę“, – vardija K. Košel-Patil.

Viena tokių priemonių – žalsva ant kaklo dėvima „Nematomos negalios juostelė“, pažymėta tarptautiniu saulėgrąžos simboliu, kuris reiškia, kad jos nešiotojui gali prireikti įvairios pagalbos arba paprasčiausiai aplinkinių supratimo ir palaikymo.

K. Košel-Patil priduria, kad užsienio šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar JAV, juostelės plačiai naudojamos ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų. Jos leidžia aplinkiniams žinoti, kad šalia esantis asmuo gali turėti specialiųjų poreikių, kurių jie gali iš karto ir nepastebėti.

„Mums svarbu, kad tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje vis daugiau žmonių, turinčių nematomą negalią, naudotų saulėgrąžos juostelę. Kuo didesnė visuomenės dalis bus supažindinta su šia priemone, tuo mūsų visų kasdienybė bus oresnė ir šviesesnė. Tik kartu galime kurti geresnį supratimą apie nematomas negalias ir skatinti bendruomenišką palaikymą“, – sako ji.