Arbatos ekspertas: lietuviai klaidingai supranta, kas yra arbata

Lietuvoje arbata vadinami visi karšti gėrimai iš žolelių ir šaknų, tačiau tikroji arbata – tik specialiai paruošti arbatmedžio lapai, LRT RADIJUI sako arbatos ekspertas Rokas Bernotas.

Kaip teigia jis, daugiausia sveikiausių junginių turi baltoji arbata, todėl ji – gerokai naudingesnė už žaliąją.

– Ar arbata naudinga sveikatai?

– Noriu pabrėžti, kad arbata nėra vaistas. Tai ne tabletės, kurios veikia greit ir pašalina ligą ar negalavimą. Tačiau arbata turi poveikį sveikatai, ją palaiko. Tyrimai rodo, kad arbata stiprina atmintį, mąstymą, slopina senėjimo procesus, stiprina kraujagysles, tai prevencinė priemonė nuo infarkto, širdies susirgimų, insulto. Arbata prisideda prie sveikatos stiprinimo, bet niekas negeria arbatos tam, kad išgytų.

Arbatmedis unikalus tuo, kad jame daug antioksidantų polifenolių. Senėjimą ir ligų atsiradimą skatina oksidacija ir laisvų radikalų susidarymas organizme, o arbatoje esantys antioksidantai tuos radikalus išgaudo ir palaiko bendrą organizmo tonusą. Taigi polifenoliai yra sveika, bet arbatoje yra ne tik jų, bet ir kofeino. Pastarasis – stimuliantas ir nėra toks jau nekenksmingas.

Dideli kofeino kiekiai yra nuodingi. Aprašytas atvejis, kai studentas, pavartojęs gryno kofeino prieš egzaminus, mirė. Tai nėra toks nekaltas dalykas. Maži kofeino kiekiai stimuliuoja viską, o į tai įeina ir neigiami procesai. Jei žmogus pasižymi dirglumu, kofeinas tai irgi stimuliuoja.

– Skirtingiems negalavimams dažnai skiriamos įvairios arbatos. Jei kamuoja nemiga – vienokia, jei vargina peršalimas – kitokia. Ar toks skirstymas – nieko vertas?

– Čia yra maišaties. Lietuvoje arbata vadinami visi karšti gėrimai iš visokių žolelių ir šaknų. Tikroji arbata – arbatmedžio lapai, specialiai paruošti, dažniausiai pavytinti, pakaitinti tam, kad sustotų oksidacijos procesai. Arbatos būna dalinai fermentuotos, kiniškai vadinamos lung. Juodosios arbatos yra stipriai oksiduotos. Lietuvoje tradiciškai geriamos įvairių žolelių ir žiedų arbatos – ir kaip gėrimas, ir kaip vaistai.

Tikroji arbata – arbatmedžio lapai, specialiai paruošti, dažniausiai pavytinti, pakaitinti tam, kad sustotų oksidacijos procesai.

– Ar galima perdozuoti arbatos?

–Vieni žmonės puikiai toleruoja kofeiną, gali gerti didelius arbatos kiekius be pasekmių. Kiti žmonės jautrūs kofeinui ir išgėrę 1–2 puodelius arbatos jaučia nerimą, lengvai pabunda naktį. Iš žaliosios arbatos gaminami papildai, kurie turi labai didelius kiekius arbatoje esančių medžiagų. Tyrimai rodo, kad tokie papildai nėra visiškai sveiki ir dideli jų kiekiai gali neigiamai paveikti kepenis.

– Žmonės sako, kad sveikiausia yra žalioji arbata, jos reikia gerti kuo daugiau, o juodos – mažiau.

– Kaip minėjau, juodoji arbata labiausiai oksiduota, joje daug taninų. Tai rauginančios medžiagos. Arbatos taninai reaguoja su burnos baltymais, sutraukia skrandį, todėl gali sunkiau vykti virškinimas. Turintys jautrų skrandį turėtų vengti juodosios arbatos arba ją plikyti labai trumpai, iki 3 min. Visuomet sakau – nenaudokite verdančio vandens, arbatai reikia, kad jis būtų 95 laipsnių.

Kalbant apie pačią sveikiausią arbatą, tai toli gražu ne žalioji, o baltoji arbata. Baltoji arbata – pirmieji lapeliai, dar ne visai išsivystę, išsiskleidę. Jie mažiausiai apdirbami, nekaitinami taip, kaip žaliosios arbatos. Baltoji arbata turi daugiausia natūralių katechinų, tai – sveikiausi junginiai arbatžolėse.

– Ką manote apie priedus, kuriuos žmonės deda į arbatą – medų, cukrų?

– Tai lietuviška tradicija. Lietuviai nuo seno mėgo gerti žolelių, šaknų ekstraktus, todėl čia populiariausios arbatžolės su priedais. Tačiau gerai arbatai nereikia jokių priedų.

– Kofeiną dažnai siejame su skysčių pasišalinimu iš organizmo? Kaip dėl arbatos?

– Taip, kofeinas skatina vandens išsiskyrimą iš organizmo. Reikėtų gaminti mažiau koncentruotą arbatą, dėti mažiau arbatžolių. Kinijoje populiaru įsimesti žiupsnį arbatos į didelį termosą, užsipilti vandeniu, vaikščioti ir gurkšnoti. Kita alternatyva – gerti lietuviškas žoleles.

– Ką dar reikėtų žinoti apie arbatą?

– Per daug arbatos nėra gerai. Be to, reikia pasirinkti arbatą pagal asmenybės tipą. Tradicinėje kinų medicinoje sakoma, kad žmonės yra įvairūs – vieni šaltesni, kiti šiltesni. Pas vienus šiltos rankos, pas kitus šaltos. Arbatos turi įvairų pobūdį. Todėl šaltesniems žmonėms reikėtų gerti labiau fermentuotas arbatas, tokias kaip lung, juodąsias. Šiltesnio tipo žmonės rekomenduojamos vėsesnės arbatos – baltoji, žalioji.

– Arbata neatsiejama ir nuo emocijų.

– Senosiose arbatos kultūrose arbata yra bendravimo gėrimas. Arbata gerta izoliuojantis nuo rūpesčių, išorinio pasaulio. Japonijoje arbatos gėrimo esmė – nueiti į arbatos namelį, palikti viską, kas jaudino, nuošalyje. Taip atsipalaiduojama, nusiraminama, pasidžiaugiama momentu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių