Ar mūsų šalyje iš tiesų yra vietos senukams?

Vyresnio amžiaus asmenys, senjorai Lietuvoje neretai sulaukia užgaulių žodžių gydymo įstaigose ir kitur. "Pasižiūrėkite į pasą – kiek jums metų", – iš gydytojo yra girdėjęs ne vienas. Kelis dešimtmečius Lietuvoje kuriama, tačiau vis nesukuriama sistema, turinti padėti senyviems žmonėms jaustis geriau.

Rūpestį vadina nepakankamu

Lietuvoje ir visame pasaulyje ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, daugėja senyvo amžiaus žmonių. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vidutinė tikėtina mūsų šalies gyventojų gyvenimo trukmė pernai buvo 75 metai. Vyrų ji visu dešimtmečiu trumpesnė nei moterų: siekia tik 70 metų, kai tuo metu moterų – 80 metų. Kas šiais garbaus amžiaus gyventojais pasirūpins?

Daugelyje Vakarų valstybių jau seniai rūpinamasi pagyvenusiais žmonėmis, tam sukurtos sistemos, atsirado atskira medicinos mokslo sritis – geriatrija, gydytojai geriatrai. Šioje srityje ypač pažengusios Švedija, Suomija, Norvegija. "Geriatrijos objektas – senyvo amžiaus žmonių ligos ir jų gydymas. Tai ir senyvo amžiaus žmonių sveikatinimas, jų pastatymas ant kojų, grąžinimas į gyvenimą, savarankiškumo išsaugojimas, reabilitacija ir pan.", – apibrėžė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Geriatrijos klinikos vadovė profesorė Vita Lesauskaitė.

Tačiau toks rūpinimosi geriatriniais pacientais modelis kol kas neveikia nė vienoje šalies ligoninėje ar kitoje gydymo įstaigoje. Apskritai, valstybės rūpestį vyresnio amžiaus žmonėmis profesorė vadina nepakankamu.

"Geriatrijos skyriai ligoninėse nelabai kur steigiami. LSMU Kauno ligoninėje, kur pagal planą turėtų atsirasti visas geriatrijos centras ir kur iki pandemijos veikė Geriatrijos skyrius, jis vėl uždarytas. Geriatrinių pacientų vietą užėmė kovidiniai pacientai. Ambulatorinės paslaugos teikiamos, o dienos stacionaro kaip nebuvo iki pandemijos, taip nėra ir dabar. Dienos stacionarai ir konsultaciniai geriatrų kabinetai kol kas tik planuose", – pastebėjo V.Lesauskaitė.

Paslaugas tik planuoja

Profesorės teigimu, geriatrijos paslaugos daugelyje šalies sveikatos priežiūros įstaigų kol kas neteikiamos – tik planuojamos. Gydytojų geriatrų (senyvų žmonių gydytojų) etatai steigiami dar labai vangiai, nors šio specialisto pacientais gali tapti asmenys nuo 60 metų. Tiesa, vien amžius šiuo atveju nėra lemiamas dalykas. "Yra ir daugiau kriterijų: poliligotumas, geriatrinių sindromų buvimas, biopsichosocialinių funkcijų nepakankamumas", – aiškino pašnekovė.

Jos teigimu, gydytojai geriatrai turėtų dirbti daugiaprofilinėse ligoninėse ir stambesniuose sveikatos priežiūros centruose. Dėl konsultantų geriatrų buvimo pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose esą turėtų būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės gyventojų amžiaus sudėtį.

Pasak V.Lesauskaitės, senatvės pradžios riba yra reliatyvi. Kartais ji brėžiama ties 60 metų, kartais – ties 65 metais. 60–64 m. amžiaus žmonių sveikatos būklė ir gebėjimai dažnai nesiskiria nuo vidutinio amžiaus žmonių. O nuo 75 metų ir vyresniems dažniau pasireiškia senyvam amžiui būdingų ligų. Jie dažniausiai ir yra gydytojų geriatrų pacientai.

Anot profesorės, atsižvelgiant į tai, kad visuomenė sensta, geriatrijos paslaugos Lietuvoje išvystytos nepakankamai. "Lietuvoje dar labai mažai kur prieinamos stacionarinės ir ambulatorinės gydytojo geriatro paslaugos, neišvystytas medicininės priežiūros teikimas namuose, nėra geriatrijos dienos stacionarų (nesupainiokime su socialiniais dienos centrais, kurie atsirado, nors jų dar nepakanka). Dienos stacionarai – tarsi tiltas tarp ligoninės ir namų, – palygino V.Lesauskaitė. – Juose gali būti atliekami tyrimai tiems pacientams, kuriuos ištirti vien ambulatoriškai yra sunku. Taip pat atliekamos gydomosios procedūros: kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, leidžiami vaistai į veną, paciento mokymas, formuojami sveikos mitybos įgūdžiai ir kt."

Vita Lesauskaitė: geriatrijos politika jau kelis dešimtmečius Lietuvoje vystoma vėžlio tempu.

Steigs geriatrijos centrus

Šalyje vykdomą geriatrijos politiką paprašėme pakomentuoti ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Jos atstovų klausėme, ar, visuomenėje daugėjant senyvų žmonių, gydymo įstaigose tam skiriama daugiau specializuotų lovų. "Atsakymas į šį klausimą yra kompleksinis ir reikalaujantis gilesnės situacijos analizės. Yra žinoma, kad apytiksliai trečdaliui vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių Lietuvoje yra reikalinga ilgalaikė priežiūra. Mūsų visuomenė yra sparčiai senstanti, todėl galime numatyti skaičių asmenų, kuriems ateityje bus reikalinga ilgalaikė priežiūra. SAM siekia išlaikyti vyresnio amžiaus asmenis aktyviais visuomenės nariais kiek įmanoma ilgiau, todėl yra plėtojamos ambulatorinės paslaugos namuose, taip pat ketinama teikti ir dienos centrų paslaugas. Tai leistų plėsti paslaugų prieinamumą ir didinti jų kokybę bei išvengti hospitalizacijų", – teigiama SAM Spaudos tarnybos vyriausiosios specialistės Agnės Kiškytės-Rarivanės atsiųstuose atsakymuose.

Juose taip pat rašoma, kad, vystant geriatrijos paslaugų tinklą Lietuvoje, kuriami du specializuoti geriatrijos centrai (Vilniaus universiteto (VU) Santaros klinikose ir LSMU Kauno ligoninėje), dirbantys glaudžiai bendradarbiaujant su dviem universitetais (VU ir LSMU). "Šie centrai kuriami kaip geriatrinės pagalbos metodologinio vadovavimo, nuolatinio ir tęstinio kvalifikacijos kėlimo, gerontologijos mokslo ir mokymo klinikinės bazės, teiksiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Juose bus teikiamos visos geriatrijos paslaugos: stacionarinės, dienos stacionaro ir ambulatorinės", – rašoma SAM specialistų parengtuose atsakymuose.

Taip pat teigiama, kad tam, jog būtų užtikrintas tolygus geriatrinės medicinos paslaugų teikimas visoje šalyje, keliose respublikinėse ar regioninėse daugiaprofilėse ligoninėse, teikiančiose stacionarines asmens sveikatos priežiūros aktyviojo gydymo, ypač chirurginio, paslaugas, steigiami stacionarines geriatrijos paslaugas teikiantys skyriai. Jie steigiami aštuoniose respublikos ir regiono lygmens ligoninėse (Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje, Marijampolės ligoninėje, Utenos ligoninėje, Regioninėje Telšių ligoninėje ir Tauragės ligoninėje). Taip pat steigiami geriatrijos konsultaciniai kabinetai ir geriatrijos dienos stacionarai trijose regiono ir 21 rajono ligoninėje (Kėdainių, Ukmergės, Radviliškio, Kupiškio, Elektrėnų, Pakruojo, Biržų, Kuršėnų, Molėtų, Vilkaviškio, Švenčionių, Ignalinos, Druskininkų, Jurbarko, Raseinių, Varėnos, Lazdijų, Širvintų, Kaišiadorių, taip pat Rokiškio rajono ligoninėje ir Zarasų rajono savivaldybės Zarasų ligoninėje).

Skiria milijonus eurų

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra teigęs, kad geriatrija gali padėti mažosioms šalies ligoninėms išlikti. Mat senyvo amžiaus žmonės tokiose ligoninėse ir iki pandemijos sudarė daugiau kaip pusę visų pacientų. Į klausimą, ar ir dabar vertinama, kad mažosios ligoninės turėtų orientuotis į geriatrijos paslaugų teikimą, SAM atstovai atsakė abstrakčiai. Esą gydytojo geriatro kabinetus ir dienos stacionarus numatyta įsteigti tose savivaldybėse, kurios, įvertinus demografinį senėjimo koeficientą, dalyvauja projekte, finansuojamame ES struktūrinių fondų lėšomis.

Pasiteiravus, iki kada geriatrijos paslaugų tinklas Lietuvoje turėtų pradėti veikti, sulaukta taip pat abstraktaus atsakymo – apie projekto finansavimą. Kaip informuoja SAM, Geriatrinės medicinos paslaugų tinklo kūrimą iš dalies finansuoja ES pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą. Vieno iš šios programos prioritetų uždavinys yra pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus. "Pagal programos priemonę "Sveiko senėjimo paslaugų kokybės gerinimas", kurios veikla skirta geriatrijos paslaugų plėtros modeliui įgyvendinti, finansuojama 31 asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Ši priemonė turi būti įgyvendinta iki 2023 m. rugsėjo pabaigos", – rašoma A.Kiškytės-Rarivanės atsiųstame ministerijos atsakyme.

Kaip informuoja SAM, geriatrijos paslaugų tinklui sukurti Lietuvoje skirta ES fondų investicijų lėšų suma siekia 23,6 mln. eurų.

Pragmatiška ir moralinė pusės

Dienos stacionarai ir konsultaciniai geriatrų kabinetai kol kas yra tik planuose.

V.Lesauskaitės teigimu, dėl to, kad Lietuvoje būtų teikiamos geriatrijos paslaugos, kovojama jau keletą dešimtmečių. Tačiau ir taip lėtai vykusius procesus pandemija dar sulėtino.

"Geriatrijos politika jau kelis dešimtmečius Lietuvoje vystoma vėžlio tempu. Dabar mums svarbus sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planas. Jis numato geriatrijos tinklo Lietuvoje plėtrą", – sakė V.Lesauskaitė.

Šiame plane – SAM atstovų minėti du specializuoti aukšto lygio geriatrijos centrai Vilniuje ir Kaune, aštuoni geriatrijos skyriai bei geriatrijos konsultaciniai kabinetai (29 dienų stacionarai ir kabinetai). "Jei tai bus realiai įgyvendinta, tai bus didelis žingsnis į priekį vystant Lietuvos senjorų sveikatos priežiūrą", – įsitikinusi V.Lesauskaitė.

Pasak jos, visuomenės paskatos rūpintis vyresnio amžiaus žmonėmis gali būti ir moralinės, ir pragmatiškos. "Iš pragmatiškos pusės rūpestis sveikesniais, gyvybingesniais senyvais žmonėmis mažiau kainuoja visuomenei. Iš moralinės, etinės pusės – rūpestis ir pagarba senstant asmeniui neturi mažėti, neturime diskriminuoti savo senjorų. Visuomenės brandą parodo, kaip ji rūpinasi savo senyvais žmonėmis. Turime už daug ką jiems padėkoti", – teigia profesorė.


Kam priklauso slaugos ir palaikomojo gydymo paslauga?

SAM primena, kokiais atvejais vyresnio amžiaus asmenys gali kelis mėnesius praleisti slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje.

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga yra stacionarinė asmens sveikatos priežiūros paslauga, teikiama esant poreikiui ir gydytojo sprendimui / siuntimui, kai pacientui yra atlikti visi tyrimai, išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės, tačiau paciento būklė išlieka sunki ir reikalaujanti nuolatinių sveikatos priežiūros intervencijų. Pacientai negali patys nuspręsti dėl poreikio būti gydomiems ligoninėje.

Siuntimą tokiai paslaugai išrašantis gydytojas vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatytomis medicininėmis indikacijomis ir bendrosiomis indikacijomis, tokiomis kaip:

– po gydymo ir slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi;

– po gydymo stacionare, teikiančiame aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kai reikia palaikomojo gydymo ir slaugos;

– užsitęsusių ligų ir būklių tai atvejais, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, paskiriama medicininė reabilitacija;

– po galvos smegenų operacijų ar kitų ligų, kai negalima ankstyva medicininė reabilitacija;

– kai dėl objektyvių priežasčių pacientui netaikytinas radikalus gydymas;

– po medicininės reabilitacijos, nepakitus paciento biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsniui, esant simptominio gydymo ir slaugos indikacijoms;

– esant sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių poveikio neigiamų padarinių, kai paskiriama medicininė reabilitacija.

Slaugos stacionaro paslaugos nevienintelis būdas užtikrinti pacientui reikalingas ilgesnį laiką trunkančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos savivaldybėse sparčiai vystomos ambulatorinės slaugos paslaugos – asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų kompleksas, kurį paciento namuose teikia sveikatos priežiūros specialistų komanda (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas). Ši paslauga sudaro sąlygas asmeniui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, užtikrinant atitinkančių sveikatos būklę sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų integruotą teikimą. Taip siekiama išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo, atsižvelgiant į paciento ir jo šeimos poreikius, taip pat paciento, jo šeimos ir valstybės galimybes.

Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija



NAUJAUSI KOMENTARAI

balsas iš ubagyno

balsas iš ubagyno portretas
aišku, kad tai kapai(pakol kas)

???

??? portretas
jau pries 30m po spec t istaigu iremintu /savu/ 2 vietje ejo medikai tik po to svietymas ir kitos istaigos vasalu pareigose iki nudienes /vyruso/ apdulkintos realybes su visom pasekmem psihverkrato itakos siu .dulkiu/ aplinkoje?.

o

o portretas
man SG pasake ko nori neturiu laiko manes laukia pacientai tai toks poziuris /Hipokratyniu/ demospecu i zmogu veidmainiskai gobsioje ipirstoje sistemoje tu .savu/ kurie saude i savus ir tie /savi/ dar atrado ciniskai nkvd...ystinio izulumo iremint uz si termina niekuo nekalta zmogu nes jo senelis kazkada buvo priverstas /parduoti/ sali tiems patiems /saviems/ kurie po to veze i sibira savus o siandien tu paciu /savu/ anukeliai sutapatyno vis ka i kruva is kurios gavosi fasistsocializmas su lib bei lgbt pridurkais kurie pateisina siu .savu/ sizofreniskus veiksmus tiesiogiai nesislepdami nuo savo tikslu ir jausdami kad teks atsakyt saviems sie /savi. / pavirto vasaliniais klonais b skrupulu kaip ir seneliai vykdantys genocida pries zmonija === ===.
VISI KOMENTARAI 26
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių