Apie pagalbinį apvaisinimą: žmones ištinka šokas, kai sužino, kad valstybė to nekompensuos

Jie tvirtino palaikantys liberalų parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, numatančias terminuotą embrionų saugojimą, onkologinėmis ar retomis ligomis susirgusių vaikų vaisingumo išsaugojimą, platesnį paslaugų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Projektu siūloma padidinti PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne – IVF/ICSI gydymo ciklų skaičių nuo dviejų iki trijų.

„Pagalbinio apvaisinimo būdu per metus gimsta apie 400 vaikų Lietuvoje, tai yra 1 proc. visų gimusių naujagimių. Jeigu būtų kompensuojama daugiau ciklų, manau, kad šis procentas būtų gerokai didesnis ir siektų apie 4 proc. visų gimusių vaikų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros vaisingumo centro vedėjas, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Nevaisingumo sekcijos pirmininkas Rimantas Gricius.

Anot jo, šiuo metu Lietuvoje dėl per mažo gimstamumo neužtikrinama natūrali kartų kaita.

„Kad būtų sveika kartų kaita, reikia, jog pora turėtų vidutiniškai 2,1 vaiko, Lietuvoje šis rodiklis yra 1,66. Vadinasi, mes neužtikriname natūralios kartų kaitos“, – sakė medikas.

Kad būtų sveika kartų kaita, reikia, jog pora turėtų vidutiniškai 2,1 vaiko, Lietuvoje šis rodiklis yra 1,66. Vadinasi, mes neužtikriname natūralios kartų kaitos.

Jo teigimu, taip pat būtina kompensuoti onkologinėmis ar retomis ligomis susirgusių asmenų vaisingumo išsaugojimą.

„Žmonės labai nustemba, jiems būna didelis šokas, kai išaiškiname, kad nei procedūrų, nei medikamentų valstybė nekompensuos“, – sakė R. Gricius.

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė, Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė Diana Ramašauskaitė teigė, kad didelė dalis vaikystėje ar paauglystėje onkologine liga persirgusių asmenų vėliau negali susilaukti vaikų.

„Tarptautinės organizacijos vieningai rekomenduoja, kad vaisingumo išsaugojimo klausimai turėtų būti aptariami kiekvienu atveju, kai vaikas ar paauglys suserga onkologine liga prieš pradedant jo gydymą“, – sakė gydytoja.

Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas vaisingumo išsaugojimas vaikams nuo 14 metų, tai yra tėvų ar globėjų sutikimu gali būti paimtos vaiko lytinės ląstelės ir užšaldomos.

Tuo metu projekte siūloma netaikyti amžiaus ribojimo ir leisti paimti ne tik lytines ląsteles, bet ir reprodukcinius audinius.

Projektu taip pat siūloma atsisakyti neterminuoto embrionų saugojimo. Pagal jį, sukurti ir nepanaudoti embrionai turėtų būti saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė Eglė Drejerienė pirmadienį per spaudos konferenciją sakė, kad dabartinė tvarka turi daug spragų.

Anot jos, dabartinis įstatymas nenumato, ką daryti su užšaldytais embrionais, kai partneriai miršta arba išsiskiria.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo. Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą.