Ar tai veikia praktiškai, pakomentavo Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

– Kokie rezonansiniai atvejai, nuskambėję visoje šalyje, kai buvo užpultas medikas darbo vietoje?

– Vienas ryškesnių atvejų – Kėdainių incidentas, kai, atrodo, ne pats pacientas, o jo artimasis užpuolė ir sumušė sveikatos priežiūros darbuotoją. Tai buvo užfiksuota vaizdo kameromis. Kitas atvejis – kai pats medikas sumušė greitosios medicinos pagalbos darbuotoją dėl to, kad šis esą ne ten nuvežė jo mamą. Tai pagrindiniai viešai nuskambėję atvejai, tačiau jų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, šeimos gydytojai yra patyrę agresyvių pacientų išpuolius – sulaužyti stalai, išspirtos durys, į kabinetus įsiveržusios pacientės, kurios filmavo, komentavo ir vėliau viešino savo veiksmus. Taip pat buvo atvejų, kai slaugytojos, dirbdamos paciento namuose, patyrė seksualinį priekabiavimą. GMP darbuotojai ne kartą susidūrė su grasinimais ir įžeidinėjimais, buvo kviečiami į vietas, kur jų laukė agresyvūs asmenys. Džiaugiamės, kad mūsų medikų bendruomenė kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis ir Seimo nare Jurgita Sejoniene inicijavo įstatymų pakeitimus, kurie buvo priimti.

LNK stop kadras.

– Kur ši problema yra didžiausia?

– Didžiausią riziką patiria greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir slaugytojai, kurie vyksta į pacientų namus. Tokia aplinka yra neprognozuojama. Pavyzdžiui, kvietimas pas močiutę gali atrodyti saugus, tačiau tame pačiame bute gali būti neblaivūs jos anūkai su draugais, kurie pradeda priekabiauti prie slaugytojų. Dėl finansavimo trūkumo šie darbuotojai dažnai vyksta po vieną, todėl apsiginti nuo agresyvių pacientų ar jų artimųjų yra sudėtinga. Įstatymų pakeitimai numatė galimybę medikams naudoti kūno kameras, tačiau jų įsigijimas buvo paliktas gydymo įstaigų atsakomybei.

– Ar dabar yra lėšų šioms kameroms įsigyti?

– Tiek lėšų, kiek reikėtų, nėra. Pagal sutartis pagrindinis gydymo įstaigų pajamų šaltinis yra PSDF biudžetas, iš kurio 80–90 proc. skiriama algoms. Likusių lėšų kūno kameroms įsigyti tiesiog nepakanka, todėl jas įsigijo tik labai nedidelė dalis įstaigų. Reikėtų papildomo finansavimo, galbūt iš struktūrinių fondų, nes medikai privalo jaustis saugūs darbo vietoje. Jei medikas jausis saugus, naudos turės ir pacientai.

– Ar jau buvo atvejų, kai įstatymų pataisos realiai suveikė?

– Kol kas negirdėjau, kad būtų rimtų nusiskundimų. Manau, kad didelį vaidmenį suvaidino žiniasklaida ir visuomenės informavimas – dabar tiek pacientai, tiek gydytojai žino apie šias pataisas. Gydytojai jau gali perspėti pacientus ar jų artimuosius, kad netinkamas elgesys gali lemti paslaugų sustabdymą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar kitose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje ar Vokietijoje, medikai yra geriau apsaugoti nei Lietuvoje?

– Apie Estiją negaliu pasakyti, bet pernai lankiausi Latvijoje ir ten skubios pagalbos tarnybos darbuotojai yra visiškai aprūpinti saugumo priemonėmis. Jie gauna finansavimą tiesiogiai iš valstybės.

– Ar yra buvę atvejų, kai medikai laimėjo bylas prieš agresyvius pacientus?

– Man neteko girdėti apie tokius teisminius procesus. GMP darbuotojai dažnai skundžiasi, kad teisminiai procesai yra varginantys, užtrunka daug laiko ir reikalauja asmeninių lėšų. Be to, net jei byla būtų laimėta, baudos dažniausiai būna labai nedidelės, todėl daugelis medikų nusprendžia nesivarginti.

– Ar šiandien būti mediku Lietuvoje yra saugu?

– Dėl naujų įstatymų pataisų situacija tikrai pagerėjo. Tačiau dar yra kitų problemų, dėl kurių medikai jaučiasi nesaugūs. Didžiausia baimė – padaryti klaidą, nes už ją gali grėsti labai griežtos sankcijos. Nebūtinai kiekviena klaida yra sunki, tačiau šiuo metu nėra aiškios sistemos, kuri skirtų mažus, vidutinius ir didelius pažeidimus. Reikėtų, kad ligonių kasos priimtų aiškią vertinimo sistemą ir nebaustų visų vienodai griežtai.