2019-ųjų tendencijos: kokių lietuviškų produktų vertėtų valgyti daugiau?

  • Teksto dydis:

Kale kopūstai, goji uogos, čija sėklos – supermaisto titulą užsitarnavę tolimų šalių produktai, kuriuos pamėgo ir lietuviai. Tačiau mitybos specialistai teigia, kad šiuo metu tendencijos po truputį keičiasi vietinių ūkininkų naudai – į madą grįžta sezoniniai, gimtoje šalyje užauginti ekologiški produktai. Kokius primirštus lietuviškus produktus turėtume grąžinti į dienos racioną?

Supermaistu įprastai vadinami tie produktai, kurie pasižymi mažu kaloringumu ir biologiniu visavertiškumu. Pasak mitybos specialisto, profesoriaus Rimanto Stuko, tokių produktų galime rasti ir tradicinių lietuviškų prekių lentynose.

„Supermaistas yra vienas populiariausių žodžių junginių, kuris pastaruosius kelis metus sukosi virtuvės žodyne. Tačiau šis terminas gali būti šiek tiek klaidinantis. Gali atrodyti, jog supermaistas atkeliauja tik iš kažkur toli, iš egzotiškų šalių, todėl kyla rizika pamiršti mūsų organizmui įprastus – vietinius – produktus. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad oficialiai „supermaisto“ kategorijos nėra. Turime kalbėti apskritai apie sveiką mitybą, kuo daugiau vitaminų turintį maistą, jo įvairovę, tinkamą racioną“,– sako R. Stukas.

Pasak mitybos specialisto, žmogui tinkamiausias yra vietinis maistas. Tokiu laikyti galima maždaug 500 kilometrų spinduliu nuo gyvenamosios vietos užaugintą maistą.

Burokai

Burokai rekomenduojamų produktų sąraše pozicijų neapleis ir 2019 metais. Ši lietuviška daržovė yra ne tik madingas, bet ir sveikas pasirinkimas. Burokai tinka tiek norintiems sulieknėti, tiek auginantiems raumenyną ir besirūpinantiems sveikata.

„Burokuose yra daug mineralinių medžiagų – geležies, kalcio, kalio, fosforo ir vitaminų B1, B2, PP, C. Aktyviosios šios daržovės medžiagos greitina medžiagų apykaitą, gerina baltymų pasisavinimą, stimuliuoja ląstelių augimą, gerina audinių aprūpinimą deguonimi, padeda atsinaujinti jungiamajam audiniui. Burokėliai gerina virškinimo veiklą ir padeda iš organizmo pašalinti toksines medžiagas“, – gerąsias produkto savybes vardina R. Stukas.

Kiaušiniai

Kiaušiniai gali būti vadinami supermaistu dėl visaverčių baltymų ir plataus maistinių savybių spektro.

„Kiaušinis yra puikus produktas, kuris yra laikomas baltymų etalonu, nes žmogaus organizmas jį ypatingai gerai pasisavina. Be to, trynyje yra daug vitaminų ir mikroelementų. Kiaušiniuose gausu kalcio, geležies, riboflavino, biotino, cinko, seleno, cholino, natrio, kalio, vitaminų A, D, E, B12. Taip pat kiaušinis yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, kuris yra gyvybiškai būtinas normaliam kūno ir širdies funkcionavimui. Naujausiose Vokietijos mokslinių žurnalų publikacijose sakoma, kad galima suvalgyti net 12 kiaušinių per savaitę, jei mityba yra sveika ir atitinka rekomendacijas“, – tvirtina R. Stukas.

Renkantis kiaušinius, svarbu atkreipti dėmesį, kokiais lesalais maitinamos vištos. Tam reikia atidžiai skaityti pakuočių etiketes.

Anot specialistų, vištos, kurios lesinamos lietuviškais lesalais be genetiškai modifikuotų organizmu, dės didesnį omega-3 riebalų rūgščių skaičių ir didesnę vitaminų bei mineralinių medžiagų koncentraciją turinčius kiaušinius.

Rauginti kopūstai

Profesorius R. Stukas primena apie dar vieną tradicinį produktą, kurį turėtume įtraukti į savo mitybos racioną kuo dažniau. Rauginti kopūstai yra puikus C vitamino šaltinis. Ypač žiemą ir pavasarį, kai kituose produktuose šio vitamino yra mažai.

„Žmogui per dieną vitamino C reikia gauti apie 80 mg, o  lietuviai vidutiniškai gauna tik 50 proc. rekomenduojamos normos. Todėl rauginti kopūstai yra nepamainomas šio vitamino šaltinis. Be to, rauginti kopūstai organizmą aprūpiną ir reikalingomis skaidulinėmis medžiagomis, kurių per dieną reikia gauti nuo 25 iki 35 mg“, – sako R. Stukas.

Rauginti kopūstai pasižymi sveikatą stiprinančiomis savybėmis – uždegimų slopinimu, antibakteriniu, skausmą malšinančiu poveikiu. Jie puikiai tinka besirūpinantiems kūno formomis ir sportuojantiems. Šiame produkte gausu vitaminų A, B, C, K ir mineralinių medžiagų – kalcio, magnio, cinko, kalio, fosforo, silicio, boro.

Tiesa, raugintų kopūstų kaloringumas itin mažas – 100 gramų kopūstų yra vos 25 kalorijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ot

Ot portretas
Griežčių daugiau reikia valgytil ietuviškų, antaninių obuolių ir griežčių! Tik kur berasi tikrą lietuvišką griežtį šiais laikais...

tų portretas
kuriuos įpirksim.

Onute

Onute portretas
Kas pasidare,koks straipsnis bebutu apie maista,vis lieknieti.maistas yra tam ,kad valytume o ne rytume.dar kauzejimo era atejusi,viskas yra zmogaus ribose,reikia tik isiklausyti ka tau sako organizmas ir zinosi ko nori.visos darzoves tam ir duotos zmogui,kad jas naudoti,pratinti vaikus nuo mazens,o ne cipsai ir kokokolos.Bus vaikai sveiki.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių