- Agnė Belickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Santykiai, jų džiaugsmai, vargai ir rūpesčiai – itin moteriška tema mūsų visuomenėje. Ar tai reiškia, kad vyrams santykių klausimai – tiesiog neįdomūs? Netiesa, teigia psichoterapijos praktikas, vyrų ratų „Gentys“ bendraįkūrėjas Vytas Kim. Vyrai tiesiog šiuos klausimus sprendžia kiek kitaip.
Nėra bendrų instrukcijų
„Didelei daliai mūsų, vyrų, nenatūralu svarstyti santykių temas. Tai intymu. Dažnai tai tema, apie kurią kalbėti skausminga. O kai skauda, neaišku, ką sakyti, nesinori kito apkrauti, taip pat klausančiam gali būti neaišku, ką daryti su kito vyro pasidalijimu.
Vis dėlto, atradę tinkamą erdvę, mes pradedame dalytis, atsiveria svarbios ir įdomios temos. Pamatome, kad dauguma mūsų esame susidūrę su panašiais iššūkiais, ir tai, kas atrodė unikalu ir tik mano vieno problema, iš tiesų yra universalu. Pasidaro lengva suprasti vienam kitą, pradedame mokytis vieni iš kitų, atrasti daugiau ramybės ir aiškesnę kryptį“, – teigia konsultantas, su romantinių santykių temomis iš vyriškos perspektyvos susiduriantis ne tik „Gentyse“, bet ir psichoterapijos sesijose.
„Nei psichoterapijoje, nei vyrų ratuose nereikėtų tikėtis instrukcijų, kaip reikia, o kaip nereikia daryti. Čia daugiau tyrinėjame, kuo tiki pats žmogus, kaip jis nusprendžia susilaikyti nuo veiksmo arba atlikti veiksmą. Galiausiai tikslas yra pasiekti daugiau sąmoningumo, kad atrastume aiškumą ir galėtume laisviau rinktis, elgtis vienaip ar kitaip, kurį tikslą rinktis iš dviejų galimų. Kurią diskomfortišką situaciją rinktis iš dviejų galimų, nes dažnai, kad gimtų kažkas nauja, turime prarasti kažką sena, ir tai skauda“, – sako „Genčių“ pradininkas ir dalijasi keturiais dažniausiais santykių iššūkiais, apie kuriuos vyrai nori kalbėtis.
Ar būti atviram?
Moterys ir apskritai šiuolaikinė visuomenė nori emociškai prieinamų ir atvirų vyrų. Ir kartu atstumia vyrus, kurie yra negatyvūs ir skundžiasi. Kaip suderinti tai? Kaip būti atviram ir priimtam tuo pat metu?
Ar tu pats nori dalytis sunkumu? Jei taip, kodėl taip? Jei ne, kodėl ne? Kas nutinka, kai pasidaliji? Kas nutinka, kai nutyli? Ar nori, kad kažkas pripažintų, kad tau sunku, ir atjaustų? Apkabintų? Palaikytų? Padėtų išspręsti? O gal tau svarbu jaustis teisiam, o kad kitas nebūtų teisus? Ar dalijiesi dėl to, kad nori ryšio?
Panašu, kad moteriai svarbu gali būti ne tai, ar vyras turi sunkumų, ar neturi, bet tai, kaip vyras tvarkosi su iššūkiais ir įtampomis. Moteriai svarbu patirti, ar jis tampa piktas, užsidaręs, kaltinantis, renkasi aukos poziciją. Ar jis išlaiko tikėjimą, kad viskas bus gerai, moka išlaikyti ryšį, sugeba priimti sunkumą kaip dalį žaidimo, greitai susivokia ir daro žingsnius, kurie toje situacijoje yra svarbūs ir priklauso nuo jo.
Taigi, jeigu vyras dalijasi: „Žinai, man šiuo metu nelengvas laikas, bet dirbu, kad išspręsčiau kažkokį iššūkį. Man šiuo metu svarbus tavo palaikymas“, jis yra ir atviras, emociškai prieinamas, ir neprisiima aukos vaidmens.
Taip pat svarbu, koks tuo metu yra santykis tarp vyro ir moters. Kuo labiau moteris pasitiki ir gerbia vyrą, tuo lengviau jai bus priimti sunkias vyro emocijas. Kai pasitikėjimo ryšys yra silpnas ir moteriai svarbu pajausti, kad vyras tvirtai tvarkosi su savo gyvenimu, emocinius sunkumus gali būti verta spręsti ne su moterimi, o kitur: domėtis savarankiškai ta tema, sportuoti, medituoti, dalytis vyrų rate, su psichologu ar kitais sau priimtinais būdais.
Ar parodyti seksualinį interesą?
O gal laukti ženklo, kad moteris yra atvira? Tai subtili dilema – ypač dabar, kai nepamatuotas žodis ar veiksmas lengvai gali būti priskirtas priekabiavimui. Nieko keisto, kad mes kartais bijome inicijuoti ir laukiame ženklo, kada bus uždegta aiški žalia šviesa. Visuomenė tikisi iš mūsų, kad būsime pagarbūs ir nedarysime nieko, ko nenori moteris. Kita vertus, visuomenė vis dar pyksta ir nusivilia, kai vyras neparodo iniciatyvos, nerizikuoja, laukia moters žingsnio – tai kelia didelį sutrikimą. Visiems.
Koks tavo paties santykis su seksualumu? Ar jauti galvodamas apie seksualumą bent kiek gėdos? Kada pirmą kartą išmokai, kad norėti moters yra gėdinga? Kiek kartų nudegei, kai bandei priartėti? Visi mes nudegėme daug kartų!
Kaip reaguoji, kai tave atstumia? Ką tau tai reiškia? Kad esi nepakankamai vertas? Kad ji per daug uždara? Pyksti? Nusivili ir atsitrauki? Bandai perkalbėti? O gal pavyksta pasijuokti iš situacijos. Priimti kaip žaidimo dalį. Žinoti, kad viskas su tavimi yra gerai, viskas su ja yra gerai, ir galima toliau tyrinėti ryšį.
Aišku, sunku kontroliuoti savo jausmą ar mąstymą. Jautiesi taip, kaip jautiesi. Ką gali padaryti? Stebėti ir suvokti.
Dar gali dirbti su savo nuostatomis. Pvz., verta ugdyti nuostatą „Aš turiu teisę drąsiai pakviesti moterį į patyrimą, o ji turi teisę priimti arba atsisakyti“, „Aš atsakingas už savo veiksmus, bet ne už jos reakciją. Aš pagarbiai priimsiu jos reakciją, kad ir kokia ji būtų.“
Dauguma mūsų esame susidūrę su panašiais iššūkiais, ir tai, kas atrodė unikalu ir tik mano vieno problema, iš tiesų yra universalu.
Ar pakanka tik išklausyti?
O ką paskui daryti? Gali būti, kad šis klausimas aktualus tiek vyrams, tiek moterims. Kai aš dalijuosi tuo, kas man svarbu, gydantis patyrimas yra jausti, kad kažkam rūpi, kad jis ar ji girdi ir supranta mane. Tai bendražmogiška. Galbūt tau pavyksta išklausyti savo moters problemų. Bet ar tau iš tiesų rūpi ją išgirsti? Ar iš tiesų rūpi ją suprasti? Jeigu taip ir jeigu su rūpesčiu parodai, kad išgirdai, supranti, palaikai, tai bus gydantis patyrimas. Abiem.
Lygiai taip ir vyrų grupėse. Nors stereotipiškai laikoma, kad vyrams svarbu ne kalbėti, o spręsti problemą, mes mokomės visų pirma labai gerai išgirsti vienas kito situacijas ir sprendimus pasilikti kitam etapui, nes dažnai mums trūksta supratimo, o ne sprendimo. Dažnai supratimo ir pakanka.
Toliau romantiniuose santykiuose verta paklausti: „Ar norėtum, kad padėčiau tau tai spręsti?“ Gali sulaukti įvairių atsakymų: „Taip, norėčiau“, „Ne, norėjau tik papasakoti“ arba „Tu man jau padėjai“. Taip tu ir išklausai, ir parodai lyderystę.
Kai santykiai atšąla
Gali būti sunku išbūti, kai tu nori artumo, o partneris nori atstumo. Tuomet gali būti baisu, liūdna, pikta, gali sutrikti. Baisu rodyti daugiau iniciatyvos, nes turbūt visi esame patyrę, kad, labiau stengiantis priartėti, kitas žmogus dar labiau tolsta. Ir duoti erdvės taip pat baisu, nes atrodo, kad ji nesistengs, aš nesistengsiu, tai ir išsiskirsime.
Ką tau reiškia, kai moteris nori atstumo? Ką tai sakys apie tave, jeigu mergina tols ir nutols? Kiek gali išbūti šioje diskomfortiškoje situacijoje, nieko iš jos nereikalaudamas? Koks būni tuo metu, kai moteris nutolusi? Kur fokusuoji savo dėmesį?
Ir kaip tuomet parodyti, kad tau rūpi ir tu esi pasiruošęs investuoti į ryšį, ir kartu kaip nespausti, duoti erdvės?
Atsimink momentus, kai tu pats nori atstumo. Ko tuomet tikiesi iš partnerio?
Gali būti, kad ir čia galioja bendras principas – pastebėti, kviesti ir gerbti. „Aš matau, kad tu nori atstumo. Gal ne visai suprantu tai. Man dėl to neramu, bet gerbiu tavo poreikį. Jei norėsi pakalbėti, duok ženklą." Taip tu aiškiai kvieti artumui ir kartu gerbi atstumą.
O ką veikti tuo metu, kai partneris yra atitolęs? Vienas iš geriausių dalykų – investuoti į save. Sportuok, susitik su draugais, daugiau dėmesio skirk savo finansiniams reikalams, skaityk knygą apie vyrų ir moterų santykius arba bet kokią kitą knygą. Na, ir, aišku, čia gali labai padėti tokios erdvės kaip vyrų ratai – tai tarsi užnugaris. Kad ir kas vyksta gyvenime, tu turi artimų draugų ratą.
Vyriškos draugijos būtinybė
Vyrų ratai „Gentys“, pasak psichoterapijos praktiko, gimė iš suvokimo, kad vyriškas ryšys yra būtinas ir labai svarbus vyrams tobulėti greta visų kitų santykių formų.
„Yra daug unikaliai vyriškų patirčių, kurias vyrams gerokai paprasčiau aptarti su vyrais. Dėl to vyras dažnai nori eiti pas vyrą psichologą. Dėl to dažnai vyras turi poreikį erdvės, kurioje būtų tik vyrai. Lygiai kaip yra unikalių moteriškų patirčių, apie kurias moterims daug paprasčiau kalbėti su moterimis. Dėl to moterys turi savo erdvę“, – teigia V.Kim.
Pasak jo, vyrai gali tik įsivaizduoti, apie ką moterys kalbasi, kaip jos bendrauja viena su kita.
„Vyras niekada nesupras, koks jausmas gimdyti. Berniukų patyčios skiriasi nuo mergaičių patyčių. Tėvo meilė skiriasi nuo motinos meilės. Ir t.t. Ir, žinoma, prasminga būti visiems kartu. Galbūt mes tam tikra prasme ir esame iš skirtingų planetų, bet kartu esame vienoje Saulės sistemoje ir turime poreikį pažinti vieni kitus ir patirti vieni kitus“, – tikina konsultantas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24
Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...
-
Apsimetėlio sindromas: kas tai ir kaip atpažinti?1
Kad ir kiek daug gyvenime pasiekėte, vis vien jaučiatės nevertas gaunamo dėmesio, įvertinimų ir pripažinimo? Jums vis atrodo, kad nieko ypatingo nenuveikėte? Gali būti, kad patiriate apsimetėlio sindromą. ...
-
Bent trumpam pabūti gyvūnu – nauja tendencija tarp paauglių45
Socialiniame tinkle „TikTok“ tarp paauglių plinta nauja tendencija – užsidėję pūkuotą uodegą, gyvūno veidą imituojančią kaukę vaikai laksto keturiomis. Kai kuriems tai tik pramoga, tačiau daliai jaunuolių tai jau tampa kasdienyb...
-
Šeima – tarsi universitetas, kuriame mokomės iš artimųjų1
Konfliktai šeimoje, darbe, su partneriu ir vaikais. Nesusikalbėjimas, neįsiklausymas, liūdesys ir pyktis. Santykių kūrimo mokymų ir seminarų autorė, psichologė Ilona Abel sako, kad kai žmogus nebepakelia santykių svorio, yra išeitis. S...
-
O dabar pakalbėkime apie… nieką
Kaip dažnai pagaunate save ar kitus sakant: „nieko nenoriu“, „niekas neįdomu“, „viskas gerai“ ir pan.? Ką iš tiesų sako mūsų vartojami žodžiai „niekas“ ir „viskas“? ...
-
Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?
Prasidėjus mokslo metams, tėvams gali kilti klausimas, kiek jiems būtina įsitraukti į vaiko mokslus: ar padėti ruošti namų darbus, tikrinti, kontroliuoti, priminti ir panašiai. Ši dilema dažnai šeimai tampa aktuali vaikui ti...
-
Stresas ar profesinis perdegimas? Skirtumas gali būti mirtinas1
Ar kada esate patyrę būseną, kai atrodo, jog jau viskas, tiesiog visko per daug, daugiau nebegaliu? Ką tuomet galvojote? Kaip šią būseną apibūdintumėte? Ši tema pradeda straipsnių ciklą „Profesiniai konstruktai“, kuriame ...