Vis daugiau studentų ieško psichologinės pagalbos

Po sesijos studentai grįžo į universitetą. Kamilė – pirmakursė, todėl ši egzaminų sesija jai buvo pirma.

„Galbūt tikėjausi, kad egzaminai bus tikrai sudėtingesni arba kad vertinimas bus griežtesnis, galbūt daugiau to gąsdinimo, kas vyksta mokykloje. Tačiau viskas pasirodė visiškai priešingai“, – sakė studentė Kamilė.

Nors Kamilei sesija praėjo gerai, taip nutinka ne visiems. Psichologas pažymi, kad sesijos metu sulaukia daugiau užklausų, tiesa, ne dėl pačių studijų.

„Iš 7 tūkst. konsultacijų, kiek buvo suteikta per metus, apie 13 proc. buvo dėl mokymosi arba darbo“, – teigė Vilniaus universiteto psichologas Tomas Rakovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Studentas Kristupas tikina, kad ne vien sesija vargina.

„Sausis, man atrodo, moksliškai yra sunkiausias psichologinis mėnuo žmonėms. Gal ir tai prisideda, gal ir oro sąlygos šiek tiek prisideda“, – svarstė Kristupas.

Didelę įtampą studentams kelia ir perlaikymų savaitė.

„Jiems tenka atsiskaityti nemažą kiekį akademinių darbų per trumpą laikotarpį“, – pažymėjo „Vilnius TECH“ studijų prodekanė Anna Limanovkaja.

Pernai studentų, ieškančių pagalbos, skaičius išaugo drastiškai – kreiptasi net 40 proc. daugiau. Tačiau, pasak specialisto, tai nebūtinai neigiamas rodiklis.

„Viena vertus galima sakyti, kad gerai, jog stigma mažėja, studentai mieliau kreipiasi ir tikrai nori rūpintis savo emocine sveikata, kas yra labai gerai. Jie nevengia ir nebijo kreiptis į psichologus“, – teigė T. Rakovas.

Jie nevengia ir nebijo kreiptis į psichologus.

Juris studentams dėsto jau 10 metų ir teigia, kad geriausias būdas atsikratyti nereikalingo streso – mokytis viso semestro metu.

„Aš per pirmą paskaitą labai aiškiai pasakiau, kad jūs jokių problemų neturėsite, jeigu lankysite užsiėmimus“, – sakė „Vilnius TECH“ dėstytojas, psichologas.

Su tuo sutinka ir universiteto atstovai.

„Rezultatai parodo, kad buvimas universitete, dirbant auditorijose ir prižiūrint dėstytojams, duoda savų rezultatų“, – pabrėžė A. Limanovskaja.

Daugelis universitetų siūlo nemokamas psichologines konsultacijas studentams, tačiau dėl didelio besikreipiančiųjų skaičiaus susidaro eilės. Dabar tokių konsultacijų gali tekti laukti ir mėnesį. Tiesa, krizės atveju pagalba suteikiama greičiau.

„Mes įsipareigojame sureaguoti greitai – per 4 valandas“, – sakė T. Rakovas.

Psichologas pabrėžia, kad stresas dažniausiai kyla dėl perfekcionizmo ir negebėjimo tinkamai planuoti laiko. Su tuo sutinka ir dėstytojas Juris. Pasak jo, didžiausias studento priešas – darbų atidėliojimas.

„Tai kainuoja stresą, nerimą, nervus, sveikatą. Kokybė prasta ir labai greitai viskas pasimiršta“, – teigė J. Belte.

Kai kurie studentai, paklausti apie sesijos iššūkius, šypsosi – esą sesija gali būti ir įdomi.

„Buvo labai įdomu tiesiog pasitikrinti savo galimybes ir šiek tiek save išstumti iš komforto zonos“, – sakė Kristupas.

Pašnekovai siūlo skirtingus būdus, kaip įveikti stresą per sesiją. Vienas jų – suvokti, kad pažymys dar ne viskas.

„Svarbiausia yra tai, dėl ko jūs mokotės – jūs įgyjate žinių, įgūdžių ir socialinių kompetencijų ateičiai“, – teigė J. Belte.

Svarbus streso malšinimo būdas – ir pokalbis su draugais.

„Pabandyti kreiptis į tuos žmones, kuriais pasitikite“, – patarė T. Rakovas.

O studentams kartais atsipalaiduoti padeda ir serialo serija.

„Žinau, kad dienos pabaigoje galėsiu pažiūrėti serialo seriją, tai mane kažkaip pamotyvuoja nesustoti dirbti. Tada greičiau galėsiu eiti serialo pažiūrėti“, – sakė Kristupas.

Universitetai jau ruošia studentus kitai sesijai. Kai kurie jų jau taiko naują tvarką – privaloma lankyti ne tik seminarus ar pratybas, bet ir paskaitas.