- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors girdėdami žodį „netektis“ esame pratę įsivaizduoti artimojo mirtį, psichologiškai vertinant netekties samprata – gerokai platesnė. Netekties jauseną gali sukelti darbo praradimas, išsiskyrimas, partnerio neištikimybė ar net liga – tikėtina, kad kiekvienas yra tai patyręs ir žino, kokia skaudi ji gali būti. Kaip lengviau įveikti šį periodą ir kaip padėti jį išgyvenantiems?
Kartojame tas pačias netekties stadijas
Psichologė ir psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė aiškina, kad netekties sąvoka mums tokia svarbi ir tuo pačiu tokia plati todėl, jog ja įvardijama žmogui itin skaudi patirtis – kai nebelieka to, su kuo identifikuojame savo praeitį ir su kuo siejame ateitį.
„Netektis mus paveikia, nes nebetenkame pagrindo, kuris kūrė gyvenimui tam tikrą aiškumą – nesvarbu, ar tai ilgalaikiai santykiai, finansinė padėtis, ar sveikata. Kai staiga to esminio dalyko nebelieka, pereiname iš sau suprantamos būklės į neaiškumą, kai patys neįsivaizduojame, kaip toliau atrodys mūsų gyvenimas. Dėl to su netektimi susitaikyti ir yra taip sudėtinga“, – sako specialistė.
Populiariojoje kultūroje jau įprasta išskirti tam tikras netekties stadijas, pasikartojančias žmogui pereinant nuo įvykio iki susitaikymo su pasikeitusia tvarka. Pirmoji jų – šokas, kurį išgyvenant dar nesuvokiama, kaip kažkas tokio galėjo nutikti. Iškart po jos seka neigimas – situacija suprantama, bet nepriimama, pavyzdžiui, susirgus tikimasi, kad gydytojų atlikti testai klysta.
„Trečioji stadija paprastai siejama su depresija ir pykčiu, tačiau iš tiesų jos emocinis diapazonas labai platus – žmogus gali jausti liūdesį, gėdą, pyktį, kaltę, bejėgiškumą, net tokias keistas kombinacijas kaip meilė kartu su pykčiu. Tai pats sunkiausias ir ilgiausias etapas, kurio metu turime leisti sau išsiverkti ir išsikalbėti, nes kaip sunku bebūtų, to neperėjus netekties jausmas išlieka ir toliau“, – pastebi D. Balčiūnienė.
Neišgyventi jausmai sugrįžta
Beveik neįmanoma pasakyti, kiek trunka įveikti trečiąją netekties stadiją, anot psichoterapeutės, tai priklauso nuo įvykio, žmogaus savybių ir nuo jį supančiųjų paramos bei kitų faktorių. Jo metu patartina dalintis išgyvenimais su draugais, nebandyti tikrų jausmų nuslėpti, aplankyti psichologinės sveikatos specialistą ar nuvykti į jų organizuojamus susitikimus su tą patį išgyvenančiais žmonėmis.
„Vienas pamatinių mūsų poreikių yra būti suprastiems. Mes norime žinoti, kad su savo patirtimi nesame vieniši ir izoliuoti. Todėl bene geriausia pagalba yra pokalbis su tais, kurie jau išgyveno arba dabar išgyvena kažką panašaus, nes jiems nereikia ilgai pasakoti – jie supranta tave iš keleto žodžių. Netektį įveikti pačiam vienam yra be galo sudėtinga ir net jei žmogus visai nemėgsta dalintis jausmais su aplinkiniais, vertėtų pabandyti tai bent keletą kartų padaryti“, – aiškina D. Balčiūnienė.
Mūsų kultūroje vyrauja noras šį etapą pereiti kuo greičiau. Tačiau toks sprendimas atsisuka prieš patį žmogų – jis mano susitaikęs, o iš tiesų jausmus tiesiog prarijo.
Derinant tokį emocinės pagalbos ratą su veiklomis, kai gali atsiriboti nuo išgyvenimų (sportas, kelionės, knygos, kompiuteriniai žaidimai ir t. t.), ilgainiui pasiekiamas susitaikymas, imama mažiau galvoti apie praeities situaciją, ir daugiau apie tai, kaip susikurti naują gyvenimo tvarką. Tai, anot specialistės, gali trukti ne vieną mėnesį.
„Mūsų kultūroje vyrauja noras šį etapą pereiti kuo greičiau. Tačiau toks sprendimas atsisuka prieš patį žmogų – jis mano susitaikęs, o iš tiesų jausmus tiesiog prarijo. Paprastai jie visgi sugrįžta užgniaužtu pavidalu, dažnai net fiziškai mus paveikdami – ima skaudėti skrandį, kauptis rūgštis, mausti galvą. Gydytojai sprendimo neranda ir vaistai nepadeda, nes iš tiesų priežastis yra slopinti išgyvenimai“, – perspėja D. Balčiūnienė.
Kas gali padėti?
Kadangi gijimo etapas gali būti ilgas bei komplikuotas, iššūkiu jis tampa ne vien pačiam žmogui, bet ir jo draugams bei šeimai. Žinoma, kiekvienas nori padėti artimiausiam sunkiu metu, tačiau visi turime savo emocijas ir problemas, todėl negalime ilgą laiką kasdien tik klausyti ir užjausti, kadangi ir patys norime būti išgirsti.
„Tiek netektį išgyvenančio, tiek jo artimiausio labui geriausia būtų kalbėtis atvirai – kartais galime vieni kitiems pasiguosti, o kartais turime suprasti, kad aplinkiniai negali visuomet tik guosti, jiems reikia ir atstumo. Kartais netgi atvirkščiai – naudinga savo emocijose paskendusiam žmogui parodyti kažką, kas leistų pasimiršti ir apie tai galvoti mažiau“, – pataria D. Balčiūnienė.
Galiausiai, sunkiai netektį išgyvenančiam žmogui visuomet patartina kreiptis į gydytojus ir psichologus. Ypač jei vargina bloga savijauta, bejėgiškumas, apetito ir seksualinio potraukio stygius, nemiga, sunkumai susikaupti, mintys apie gyvenimo nutraukimą neapleidžia kelis mėnesius.
Pasidalinti savo istorija apie įveiktus sunkumus kviečia ir „Huawei“ socialinis projektas „Svarbiausia istorija – tavo“, kurio tikslas – paskatinti žmones nepasiduoti siekiant savo tikslų net tuomet, kai susiduriama su psichologiniais, fiziniais ar socialiniais iššūkiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarimai tėvams: kaip vaikus apsaugoti nuo seksualinių nusikaltimų internete?
„Baisu, kad tėvai manęs nesupras ir tik aprėks...“, „Jei pasakysiu, tėvai man išvis uždraus kompu ir telefonu naudotis“, „Žinau, kad tai mano kaltė...“, – kartoja su seksualiniais nusikaltimais internete ...
-
Psichoterapeutė: jau turime viską, kad visuomenės psichinė sveikata blogėtų5
Pasaulio sveikatos specialistai, stebėdami išaugusią psichikos ligų bangą, perspėja, kad antrasis, gerokai ilgiau besitęsiantis, karantinas turės ir jau turi rimtesnių padarinių nei pirmasis. Atvirai apie užsitęsusios ekstremalios situacijos ...
-
Skyrybos – iš kartos į kartą perduodama „infekcija“?
Moksliniai tyrimai įrodo, kad išsiskyrusių tėvų vaikai, suaugę ir sukūrę šeimas, daug dažniau ir patys patiria skyrybas, nei tie, kurie užaugo neišsiskyrusių tėvų šeimose. Ar įmanoma šiam „paveldimam“...
-
Pandemija: etiketas pakito, bet tebegalioja
Pandemija pakeitė ne tik mūsų darbo ir laisvalaikio įpročius. Pakito ir bendravimas, etiketo taisyklės. Tvirtas rankos paspaudimas jau pamirštas, susitikimai persikėlė į interneto platformas. ...
-
Tyrimas: tik trečdalis socialinės globos namų turi įstaigoje dirbantį psichologą1
Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą dėl psichologinių paslaugų prieinamumo asmenims, gyvenantiems socialinės globos namuose, konstatavo, kad tik trečdalis šalyje veikiančių socialinės globos namų turi įstaigoje dirbantį psichologą, dar blo...
-
Vaikas – vienišius: ką naudinga žinoti?3
Vienišumas – naujųjų laikų Dievo rykštė žmonijai. Buvo laikas, kai svetur geresnio gyvenimo išvykę ieškoti lietuviai paliko mūsų šalyje daugybę vienišų senyvo amžiaus žmonių. O štai prie&scaro...
-
M. Vitulskis: per šiuos metus netekau pusės šeimos5
Nors viešumoje garsūs aktoriai, dainininkai bei renginių vedėjai visada geros nuotaikos ir kitiems dovanoja puikias emocijas, asmeniniame jų gyvenime pilna skaudulių. ...
-
Paauglių pasimatymai internete: ką naudinga žinoti?
Į virtualią erdvę persikėlė ne tik vaikų ir paauglių mokslai, bendravimas su draugais, laisvalaikis, bet ir romantiški santykiai: pažintys, flirtas, pasimatymai. Tad su vaikais ir paaugliais labai svarbu pasikalbėti ne tik apie pavojingas situa...
-
Pirmoji vaikų meilė – testas ir tėvams
Psichologai teigia, kad vienas sudėtingiausių asmenybės raidos etapų – paauglystė, kai žaižaruoja emocijos ir įsiplieskia jausmai, yra jautrus visai šeimai. Atsakinga artimųjų elgsena gali apsaugoti nuo gyvenimo lūžių, išmokyti...
-
Mamos dienoraštis: ką diedukas padarys, viskas bus gerai!
Kartą gyveno diedukas ir bobutė. Nepasodino jie pupos, kuri praaugtų eilinio daugiabučio stogą ir senieji galėtų be eilės patekti į Dangų. Neturėjo jie ir nuosavo daržo ar kokio nuo sovietinių laikų užsilikusio kolektyvinio sodo su didžiule rop...