- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Remiantis epidemiologiniais COVID-19 pandemijos Lietuvoje duomenimis, maždaug kas dešimtas sveikatos priežiūros specialistas buvo saviizoliacijoje dėl tiesioginio sąlyčio su infekcija užsikrėtusiais asmenimis, o maždaug 18 proc. užsikrėtusiųjų COVID-19 buvo medikai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorė Nida Žemaitienė pabrėžia, kad sveikatos priežiūros darbuotojai ir farmacijos specialistai COVID-19 pandemijos laikotarpiu tapo itin pažeidžiami.
„Natūralu, kad nauji, iki šiol nepatirti iššūkiai žmonių sveikatai daugiausiai gulė ant sveikatos priežiūros specialistų pečių. Todėl šiuo laikotarpiu medikams ir farmacijos specialistams teko dirbti padidintos rizikos sveikatai sąlygomis, nuolatos gilintis į besikeičiančią sveikatos ir gydymo informaciją, sparčiai mokytis naujų žinių bei įgūdžių. Juos, kaip ir kitus visuomenės narius, palietė su saviizoliacija susiję gyvenimo pokyčiai, nerimas dėl padidėjusios grėsmės savo ir šeimos narių sveikatai bei kiti pandemijos sukelti pokyčiai“, – teigia prof. N. Žemaitienė.
Anksčiau nei Lietuva su COVID-19 pandemija susidūrusių šalių patirtis rodo, kad rūpestis sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų savijauta bei sveikata yra ypatingai svarbūs.
„Gera sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinė savijauta teigiamai veikia pacientus, padeda konstruktyviai spręsti profesinius sunkumus ir saugo nuo profesinio perdegimo, – sako prof. N. Žemaitienė. – Deja, tyrimai rodo, kad ir prieš šią pandemiją nemaža dalis sveikatos sektoriuje dirbančių specialistų jau buvo susidūrę su perdegimu, o ši situacija jų psichologinei sveikatai iškėlė dar papildomų ir nepažįstamų iššūkių“.
Siekdami įsigilinti į kovos su COVID-19 linijose atsidūrusių sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinę savijautą ir traumuojantį pokyčių poveikį jų psichologinei sveikatai, LSMU mokslininkai atlieka tyrimą apie pandemijos metu patirtus darbo iššūkius, savijautą ir psichologinės pagalbos poreikius. Mokslinio tyrimo vadovė prof. N. Žemaitienė sako, kad šie duomenys svarbūs, siekiant pasirengti galimiems panašaus pobūdžio iššūkiams ateityje ir tinkamai pasirūpinant sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų psichologine savijauta bei gerove.
LSMU mokslininkų komanda tyrimo metu apklaus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojus ir farmacijos specialistus, siekdami išsiaiškinti, kas galėtų jiems padėti kovoje su galima antrąja COVID-19 banga arba kitais panašiais infekcijų protrūkiais.
Kaip teigiama pranešime, tyrimo rezultatai bus panaudoti planuojant priemones, skirtas mažinant neigiamas pasekmes sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinei savijautai ir sveikatai. Taip pat mokslininkai pateiks rekomendacijas minėtų specialistų sveikatos išsaugojimui, profesinio perdegimo prevencijai ir pagalbos prieinamumo užtikrinimui.
Finansavimą šiam tyrimui skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-COV-20-22.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24
Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...
-
Apsimetėlio sindromas: kas tai ir kaip atpažinti?1
Kad ir kiek daug gyvenime pasiekėte, vis vien jaučiatės nevertas gaunamo dėmesio, įvertinimų ir pripažinimo? Jums vis atrodo, kad nieko ypatingo nenuveikėte? Gali būti, kad patiriate apsimetėlio sindromą. ...
-
Bent trumpam pabūti gyvūnu – nauja tendencija tarp paauglių45
Socialiniame tinkle „TikTok“ tarp paauglių plinta nauja tendencija – užsidėję pūkuotą uodegą, gyvūno veidą imituojančią kaukę vaikai laksto keturiomis. Kai kuriems tai tik pramoga, tačiau daliai jaunuolių tai jau tampa kasdienyb...
-
Šeima – tarsi universitetas, kuriame mokomės iš artimųjų1
Konfliktai šeimoje, darbe, su partneriu ir vaikais. Nesusikalbėjimas, neįsiklausymas, liūdesys ir pyktis. Santykių kūrimo mokymų ir seminarų autorė, psichologė Ilona Abel sako, kad kai žmogus nebepakelia santykių svorio, yra išeitis. S...
-
O dabar pakalbėkime apie… nieką
Kaip dažnai pagaunate save ar kitus sakant: „nieko nenoriu“, „niekas neįdomu“, „viskas gerai“ ir pan.? Ką iš tiesų sako mūsų vartojami žodžiai „niekas“ ir „viskas“? ...
-
Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?
Prasidėjus mokslo metams, tėvams gali kilti klausimas, kiek jiems būtina įsitraukti į vaiko mokslus: ar padėti ruošti namų darbus, tikrinti, kontroliuoti, priminti ir panašiai. Ši dilema dažnai šeimai tampa aktuali vaikui ti...