- Parengė Raminta Tamošiūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sudėlioti žmones į stalčiukus pagal tam tikrus charakterio bruožus bandoma jau nuo Hipokrato laikų. Esama įvairiausių teorijų, tačiau iki šiol psichologijos ekspertų jos buvo vertinamos prieštaringai dėl mokslinių įrodymų trūkumo. Neseniai atliktas tyrimas leido išskirti keturis naujus asmenybės tipus.
Rezultatai išsklaidė abejones
JAV Šiaurės Vakarų universiteto tyrėjai peržiūrėjo daugiau nei 1,5 mln. užpildytų apklausų anketų, kurios buvo platinamos internetu, duomenis. Jos nebuvo sugalvotos specialiai šiam tyrimui. Su asmenybės pažinimu susiję klausimynai (nuo 44 iki 300 klausimų) surinkti iš įvairių tinklalapių, kuriuose jie buvo paskelbti per kelerius pastaruosius dešimtmečius. Žmonės juos pildydavo laisva valia, norėdami gauti nemokamą atsiliepimą apie savo charakterio savybes.
Pasitelkus specialiai šiam tyrimui sudarytą algoritmą, kuris paremtas penkiais labiausiai paplitusiais charakterio bruožais (juos mokslininkai pavadino didžiuoju penketu) – neurotiškumu, ekstravertiškumu, atvirumu, pritariamumu ir sąžiningumu bei jų dominavimo lygiu, išryškėjo keturi nauji asmenybės tipai, apie kuriuos niekas iki šiol nebuvo girdėjęs. Susipažinkite: vidutinybė (arba vidutiniokas), santūrusis (arba užsisklendęs), susitelkęs į save ir sektinas pavyzdys.
Vienų daugiau, kitų mažiau
Skirtingų asmenybės tipų minėti svarbiausi penki bruožai pasiskirstę skirtingomis proporcijomis. Vidutinybės tipui būdingas gana aukštas neurotiškumo ir ekstravertiškumo lygis, o atvirumo – žemas. Pastebėta, kad moterys dažniau buvo priskirtos šiam tipui negu vyrai. Tai labiausiai paplitęs tipas, atskleidė studija.
Santūrusis tipas emociškai stabilus, bet gana uždaras, mažiau neurotiškas, tačiau sąžiningas ir pritariantis. Ne itin ekstravertiškas.
Išryškėjo asmenybės tipai, apie kuriuos niekas iki šiol nebuvo girdėjęs. Susipažinkite: vidutinybė, santūrusis, susitelkęs į save ir sektinas pavyzdys.
Sektinų pavyzdžių neurotiškumo lygis labai žemas, o kitų keturių bruožų – aukštas. Tikimybė, kad būsi priskirtas šiam tipui, metams bėgant, auga. Šie žmonės atviri naujoms idėjoms, patikimi. Jie būna geri vadovai, atsakingi darbuotojai. Daugiau moterų turi polinkį būti sektinu pavyzdžiu nei vyrų.
Susitelkusieji į save yra ne tokie atviri, mažiau pritariantys ir sąžiningi, o jų ekstravertiškumo lygis gana aukštas. Šio tipo asmenybių skaičius senstant dramatiškai mažėja – tiek moterų, tiek vyrų.
Labiausiai paplitusios savybės
Geriau suprasti, kokiam tipui priklausote, padės minėtų penkių charakterio savybių apibrėžimai. Atvirumas šioje mokslinėje studijoje suprantamas kaip emocingumas, nuotykių troškimas, kritinis mąstymas, visko, kas nauja, vertinimas ir pripažinimas – idėjų, vertybių, jausmų. Žmonės, kurių charakteryje jis dominuoja, yra intelektualūs, smalsūs, bet gali būti ne visuomet prognozuojami, linkę į rizikingą egesį. Kai vyrauja sąžiningumas, asmenybė yra disciplinuota, patikima, mėgsta planuoti, viską daro laiku, laikosi taisyklių, daug dirba. Bet gali būti užsispyrusi ir pedantiška.
Jei kitas savybes nusveria ekstravertiškumas, žmogus ieško kompanijos, mėgaujasi bendravimu. Yra energingas, užtikrintas, pozityvus, šnekus. Negiami bruožai – trokšta dėmesio ir siekia dominuoti. Neurotiškumas pasireiškia tuo, kad greitai supykstama, stresuojama, į viską reaguojama per daug jautriai, yra polinkis į depresiją.
Dominuojant pritariamumui žmogus dažniausiai sutinka su tuo, ką sako ar daro kiti, vengia reikšti savo nuomonę ir rinktis pats. Dažniau bendradarbiauja nei prieštarauja. Gali būti per daug nuolankus arba siekiantis konkuruoti.
Charakteris keičiasi
Vienas iš šios studijos iniciatorių ir pagrindinių tyrėjų, Šiaurės Vakarų universiteto profesorius Luisas Amaralas teigia, kad kiekvienas iš respondentų buvo įvertintas pagal tai, kaip stipriai šie bruožai atsispindėjo jo atsakymuose ir, remiantis šia informacija, pateko į vieną iš keturių klasterių. Nauja ir tai, kad studija atskleidė, jog asmenybės tipas gali keistis senstant. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės būna mažiau neurotiški ir sąžiningesni bei labiau pritariantys, lyginant su dvidešimtmečiais.
Mokslininkas juokauja, kad tai gera žinia paauglių tėvams, nes suteikia vilties, kad bręstant jų atžalų charakteris gali keistis į gerąją pusę. Jie taip pat mano, kad naujieji asmenybės tipai pravers ne tik psichikos sveikatos specialistams, psichologams, psichoterpeutams, psichiatrams, padės jiems geriau suprasti pacientus, nustatyti sutrikimus ir skirti gydymą, bet ir bus naudingi vykdant personalo atrankas, ieškant tinkamiausių darbuotojų, renkantis partnerius.
Daugybė psichologinių portretų
Egzistuoja apie 100 įvairiausių psichologinių asmenybės klasifikacijų. Viena iš labiausiai žinomų ir plačiausiai naudojamų yra keturi žmonių temperamentai – flegmatikas, cholerikas, sangvinikas ir melancholikas. Juos išskyrė graikų gydytojas Hipokratas, remdamasis organizmo skysčių pusiausvyra. Ši teorija buvo paneigta, tačiau keturi temperamentai su apibūdinimais liko ir toliau buvo naudojami, tiesa, ne medicinoje, o labiau saviugdos, saves pažinimo srityse. Šie pavadinimai naudojami ir kaip bendriniai žodžiai, apibūdinantys tam tikrą charakterį. Sakydami "flegmatikas" turime galvoje, kad žmogus ramus ir lėtas, o pavadinę ką nors choleriku žinome, kad jis karštakošis ir isteriškas. Sangvinikas, judrus ir linksmas žmogus, kaip bendrinis žodis vartojamas rečiau. O štai melancholikas, kuris yra liūdnas ir bailus, – dažnai.
Amerikiečių mokslininkė Helen Fisher XX a. antrojoje pusėje pasiūlė temperamentų klasifikaciją remdamasi mediatorių teorija, kuri tada buvo ką tik atrasta. Mediatoriai – tai medžiagos, perduodančios nervinius impulsus tarp įvairių smegenų sričių. Ji išskyrė tokius temperamentus: tyrėjo (rizikuojantis, smalsus, kūrybingas, impulsyvus, optimistiškas ir energingas); statybininko (atsargus, ramus, tradiciškas, atkaklus ir lojalus), direktoriaus (analitiškas, ryžtingas, mąstantis užtikrintai, linkęs į debatus ir agresiją) ir derybininko (plačiai mąstantis, lakios vaizduotės, atjaučiantis, intuityvus, kalbantis, rūpestingas, altruistiškas ir idealistiškas).
Šveicarų psichiatras, psichologas Carlas Jungas keturis asmenybės tipus sudarė remdamasis psichologinių funkcijų tipais – mąstymu, jausmais, pojūčiais ir intuicija pagal tai, kaip jie dominuoja žmoguje. Mąstymo: šie žmonės protingi, nuovokūs, remiasi logika, todėl dažnai pelno socialinį pripažinimą. Gali per daug pasinerti į savo mintis ir prarasti realios patirties galimybę. Jausmų: tokios asmenybės labai lanksčios, sugeba manipuliuoti jausmais. Kartu gali būti ir užjaučiantys, ir žiaurūs. Vienas kraštutinumas keičia kitą. Jie kontroliuoja, ką mėgsta ir ko ne, jų nuomone, teisinga tai, kas atitinka išorinę ar vidinę vertybių sistemą. Pojūčių: toks žmogus pasaulį vertina pojūčiais. Jo norai ir vertybės dažniausiai paprasti, teisinga ir realu atrodo tai, ką galima pačiupinėti. Visa kita – nereikšminga. Gali būti primityvūs ir vienpusiai. Intuicijos: jis dažnai turi nuojautą, tačiau ja nepasitiki, kol neranda logiško pagrindimo. Sugeba nesąmoningai pastebėti subtilų ryšį tarp skirtingų įvykių ir faktų, todėl jaučia, kurį kelią rinktis, ir dažniausiai neapsirinka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai20
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...