Ką slepia šis noras?
Tokiose situacijose šeimoje nuomonės gali išsiskirti. Tėvams tai gali kelti nerimą ar net baimę, o paaugliui – jausmą, kad jo nuomonė ir pasirinkimai nuvertinami. Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad būtent pirmoji suaugusiųjų reakcija dažnai nulemia, ar pavyks išlaikyti ryšį, ar pokalbis peraugs į konfliktą.
Pasak vaiko teisių gynėjos Rasos Šinkūnaitės, griežtas draudimas be paaiškinimo dažnai uždaro duris dialogui. Kur kas daugiau erdvės susikalbėti atsiranda tada, kai suaugusieji sustoja ir pasidomi, ką slepia šis noras.
„Dažnai tokie norai, kaip pasidaryti tatuiruotę ar prasiverti auskarą, yra saviraiškos, tapatybės paieškų ar pastangų pritapti prie bendraamžių dalis. Tad svarbu, kad vaikas suprastų, jog pritapti bet kokia kaina – ne išeitis“, – sako vaiko teisių gynėja.
Daugiau dialogo
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tėvų susirūpinimas dažniausiai kyla iš noro apsaugoti vaiką. Vis dėlto vien kontrolė retai kuria saugumą – dažniau ji nutolina. Daug stipresnį pagrindą suteikia aiškus, pagarbus pokalbis ir susitarimai.
Ribos paaugliams yra reikalingos, tačiau jos veikia tik tada, kai yra suprantamos. Apie jas verta kalbėtis iš anksto – ne tada, kai konfliktas jau įvyko. Tokie pokalbiai padeda išvengti skubotų sprendimų ir situacijų, kai vaikas lieka vienas su savo pasirinkimais.
Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad svarbu atskirti saviraišką nuo rizikingų poelgių. Kai kurie sprendimai yra laikini ir lengvai pakeičiami, tačiau kiti gali turėti ilgalaikių padarinių sveikatai ar gerovei.
„Suaugusiųjų atsakomybė – ne tik pasakyti „ne“, bet ir paaiškinti, kodėl: kartu ieškoti saugesnių alternatyvų, kalbėti apie padarinius, kartais pasiūlyti neskubėti ir duoti laiko sprendimui subręsti“, – vardija R. Šinkūnaitė.
Išgirdus – stipresnis ryšys
Paaugliui itin svarbu jausti, kad jo nuomonė yra svarbi net tada, kai jai nepritariama. Nuvertinimas, pašaipa ar menkinimas gali palikti ilgalaikį pėdsaką – silpninti pasitikėjimą savimi ir santykius su artimaisiais.
„Net jei tėvų ir vaiko požiūriai nesutampa, ryšys gali išlikti. Tačiau tam reikia pastangų iš abiejų pusių: išgirsti, nepertraukti, kalbėti pagarbiai“, – sako vaiko teisių gynėja.
Vaiko teisių gynėjai primena, kad tokios situacijos – ne tik iššūkis, bet ir galimybė. Galimybė geriau pažinti savo vaiką, stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir mokytis kalbėtis net tada, kai nuomonės skiriasi.
(be temos)