- Karolina Panto, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvieną savaitę pasaulyje paskerdžiama daugiau nei milijardas gyvūnų, didelė dalis jų kenčia, LRT radijui sako psichologė Melanie Joy. Anot jos, dauguma žmonių nenori gyvūnams sukelti kančios, tačiau juos valgo, ši ideologija veikia prieš esmines žmonių vertybes – gailestingumą ir teisingumą.
– Atsisakymas valgyti gyvūninės kilmės produktus, nes tai atrodo neteisinga, primena vegetarizmą ar veganizmą. Kuo skiriasi karnizmas?
– Karnizmas yra smurtinė ideologija, ji veikia panašiai kaip seksizmas, rasizmas ir kitos ideologijos. Ji lemai tai, kad mes veikiame prieš esmines savo vertybes, pavyzdžiui, gailestingumą ir teisingumą kitam. Daugumai žmonių rūpi gyvūnai ir jie nenori sukelti kančios, tačiau vis tiek juos valgo.
Tokios ideologijos kaip karnizmas naudoja gynybos mechanizmą. Šie mechanizmai yra psichologiniai, iškreipiantys mūsų mintis ir įgimtą empatiją gyvūnams. Karnizmas yra problema, veganizmas – sprendimas.
– Pasak jūsų, tai žiauri ideologija, kenkianti ne tik gyvūnams bet ir mūsų aplinkai. Kokią žalą patiriame?
– Gyvulių pramonė kasmet paskerdžia 77 mlrd. gyvūnų visame pasaulyje. Tai reiškia, kad daugiau nei milijardą kiekvieną savaitę, nekalbant apie žuvis. Kenčia neįtikėtinai didelis skaičius gyvūnų. Mėsos pramonė prisideda prie švaraus vandens trūkumo, o ozono sluoksnis ir atmosfera veikia mus visus. Taip pat tai viena pagrindinių toksiškų atliekų šalinimo ir taršos priežasčių.
– Daugybėje šalių gajos mėsos valgymo tradicijos. Lietuviai taip pat dažnai neįsivaizduoja savo tradicinių patiekalų be mėsos. Galbūt žmonėms, kurie taip pat yra gyvūnai, mėsa reikalinga?
– Taip, gyvūnus valgome jau ilgą laiką. Tačiau ilgą laiką darome ir kitus dalykus – žudome žmones, paverčiame juos vergais ir pan. Vien dėl to, kad kažką darome ilgai, nereiškia, kad tai reikia pateisinti.
– Jei atsisakysime mėsos, ar nenukentės mūsų sveikata?
– JAV dauguma žmonių šiandien renkasi veganizmą vien dėl savo sveikatos. Svarbu suprasti, kad karnizmas visuomenėje jau tapęs įpročiu. Kai studijuojame mitybą, mokomės karnistinės mitybos. Mūsų kultūra taip pat formuoja šališką požiūrį, kad turime vartoti mėsą, kiaušinius ir pieno produktus, kad būtume sveiki. Tačiau vis daugiau mokslininkų sėkmingai įrodo, kad tai mitas.
– Dažnai minite ne tik mėsos, bet ir kiaušinių, pieno produktų atsisakymą. Ką turėtume žinoti apie šias pramones?
– Kiaušinių ir pieno produktų pramonės itin žiaurios. Pavyzdžiui, ką tik išperėti viščiukai patinai nenaudingi, nes nededa kiaušinių. Dėl to jie pasmaugiami, metami į mėsmalę arba apnuodijami dujomis. Patelėms, nenaudojant jokių skausmą malšinančių vaistų, karštomis geležtėmis nukerpami snapai.
Kalbant apie pieno pramonę, tam, kad galvijas duotų pieno, jis turi susilaukti vaikų. Todėl karvės yra apsėklinamos prievarta. Veršiukai atskiriami nuo mamos praėjus vos kelioms valandoms po gimdymo. Karvės, praradusios savo vaiką, klyksmas – vienas šiurpiausių garsų, kuriuos man teko girdėti.
– Paskaitose įvardijate veganizmą kaip judėjimą už socialinį teisingumą, bet nemažai žmonių vis dar pašiepia veganus, o šie neretai puola ir mėsos valgytojus.
– Matome, kaip veganai stereotipizuojami ir nutildomi. Jie vadinami propagandistais, šališkais, nes tai iššūkis mėsos kultūros šalininkams. Visuomenėje normalu juos pašiepti ir nepagarbiai elgtis. Nesvarbu, ar kažkas sutinka su veganizmo idėja, ar ne, svarbiausia yra tai, kaip elgiamasi vienas su kitu.
– Tarkime, žmogus supranta problemą ir nori pakeisti savo mitybą. Kaip žengti pirmuosius žingsnius?
– Reikia būti informuotam ir bendrauti su žmonėmis, kurių vertybės – tokios pat kaip tavo. Nereikia būti visišku veganu, kad prisidėtum prie problemos mažinimo. Mažink savo dalyvavimą karnizmo kultūroje po truputį. Valgyk mažiau mėsos, kiaušinių ir pieno produktų, kol galiausiai jų visai atsisakysi.
– Bet yra žmonių, suprantančių problemą, tačiau sąmoningai valgančių mėsą, nes jiems patinka skonis.
– Visuomet yra žmonių, kurie žino apie problemą, bet toliau priima ją tęsiančius sprendimus. Taip tiesiog yra – kare, žmonių santykiuose, gyvūnų pramonėje. Tačiau dauguma žmonių nori kuo mažiau skriausti gyvūnus, ir jie pasiruošę išgirsti šią žinutę.
– Ar įmanoma sumažinti šią problemą?
– Žmonės nori išsaugoti vertybes, tokias kaip gailestingumas ir teisingumas, nenori kelti skausmo. Kuo daugiau apie tai kalbėsime, kuo daugiau žmonių žinos apie veganišką mitybą, tuo greičiau įvyks ir pokyčiai.
Yra toks posakis – tobulumas yra gėrio priešas. Kai stengiamės būti tobuli, dažniausiai nepadarome nieko. Gyvūnai daugiausiai kenčia dėl to, kad juos valgome. Kad priimtumėme etiškus sprendimus, reikia apie problemas žinoti daugiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?8
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...