Nauji „Žalgirio“ užmojai: sieks ne vien trofėjų

Susitiks su J.Nebo

Žalgiriečiai rytoj Tel Avive išmėgins jėgas su „Maccabi“ ekipa, kurios gretose – buvęs Kauno klubo legionierius Joshas Nebo ir vienas geriausių šiemečio „EuroBasket“ žaidėjų Lorenzo Brownas.

„Maccabi“ – labai nuo legionierių priklausoma komanda, žaidimas – fiziškas, daug improvizacijų. Bus svarbu ne tik tai, kaip patys žaisime, bet ir tai, kaip jiems leisime žaisti, – svarstė K.Maksvytis. – Įdomu, kaip atlaikysime varžovų atletiškumą, kai vykdysime užduotis, kurias sau užsibrėžėme. Mūsų vyrai – darbštūs, pareigingai vykdo nurodymus, pažiūrėsime, ar to užteks“.

Tel Avivo krepšininkai, treniruojami legendinio Odedo Kattasho, ikisezonines rungtynes pralaimėjo Eurolygos dalyviams – Vilerbano ASVEL (82:86), Milano „AX Armani Olimpia“ (71:80), Stambulo „Anadolu Efes“ (81:87), tačiau pateko į Izraelio taurės turnyro finalą (pusfinalyje 97:91 įveikė Holono „Hapoel“).

Biudžetas ir tikslai

„Žaidėjams iškeltas tikslas – stengtis laimėti kiekvienas Eurolygos rungtynes, – tvirtino „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas. – Tai, kas buvo pernai, netenkina, paskutinė vieta – ne ta, kur esame įpratę būti.“

Jis pridūrė, kad šį sezoną Kauno komanda nori susigrąžinti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionų titulą, iškovoti Karaliaus Mindaugo taurę.

Žaidėjams iškeltas tikslas – stengtis laimėti kiekvienas Eurolygos rungtynes.

P.Motiejūnas įvardijo naują klubo biudžetą: 11,3 mln. eurų.

Didžiausią pajamų dalį turėtų sudaryti bilietų pardavimai – 4 mln. eurų. Iš rėmėjų ir reklamos tikimasi sulaukti 3,8 mln. eurų, Kauno savivaldybė prisidės 2 mln. eurų, o TV teisių pajamos sieks 1,5 mln. eurų. Žaidėjų ir trenerių algoms žadama išleisti 7,2 mln. eurų, kitos išlaidos – 2,3 mln. eurų, o administravimui bus skirta 1,8 mln. eurų.

Praeitą sezoną buvo surinkta 10 mln. eurų, tačiau komandos ir administracijos išlaidoms išleista 0,5 mln. eurų daugiau, nei planuota, todėl susidarė 0,5 mln. eurų deficitas, kuris buvo padengtas iš pernai paimtos paskolos.

Istorinis šansas

Kauno klubas yra pateikęs paraišką surengti „Žalgirio“ arenoje 2023 m. Eurolygos finalo ketverto turnyrą.

„Tai verslo ir sporto renginys. Kitose šalyse įvykusių šių turnyrų patirtis liudija, kad galima tikėtis sulaukti maždaug 10 tūkst. svečių. Tačiau Kaunas neturi tiek viešbučių, tad būtų užimti ir Kauno rajono, ir Vilniaus viešbučiai. Skaičiuojame, kad svečiai mūsų šalyje išleistų mažiausiai 3,7 mln. eurų. Prognozuojama suma už parduotus bilietus – apie 4 mln. eurų, jie tektų Eurolygai, bet mokesčiai liktų Lietuvoje – mažiausiai 600 tūkst. eurų, o iš viso įvairiais mokesčiais valstybės biudžetas būtų papildytas bent 1,1 mln. eurų“, – kalbėjo P.Motiejūnas.

Konkurencija: K.Maksvyčio (kairėje) nuomone, šį sezoną dauguma Eurolygos komandų sustiprėjo. / E. Ovčarenkos / BNS nuotr.

Tačiau, anot „Žalgirio“ klubo direktoriaus, kyla tam tikrų organizacinių problemų.

„Turi būti įsipareigojimai, kad finansiniai pažadai bus įvykdyti. Su Kauno miesto savivaldybe esame sutarę, kad dalis sumos bus. Kita dalis – iš Vyriausybės arba iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ar iš kitų šaltinių, bet kol kas stringame – mus mėto nuo vienos ministerijos prie kitos. Vėl išsiųsime raštus, prašysime išnagrinėti galimybes, nes tikrai yra istorinis šansas, o sumos nedidelės, renginys galiausiai atsipirktų“, – dėstė P.Motiejūnas, neįvardijęs konkrečių finansinių skaičių.

Vis dėlto „Žalgirio“ klubo vadovas pabrėžė: net ir įvykdžius Eurolygos reikalavimus nebus šimtaprocentinių garantijų, kad Kaunui patikės surengti finalo ketverto turnyrą.