M. Grigonis: apie reabilitaciją po traumos ir darbų pradžią su Š. Jasikevičiumi

Dėl traumos padėti kauniečiams šiuo metu negalintis žaidėjas pokalbio pradžioje papasakojo apie savo reabilitacijos procesą po atliktos operacijos, laisvalaikį ir tapimą tėčiu.

„Kai turi mažą vaiką neprižiūrėsi nei filmų, nei prižaisi žaidimų, – juokėsi M.Grigonis. – Visas dėmesys vaikui. Jeigu naktinėsi, vaikas nemiegos, o nuovargis jam yra negerai. Dabar esame geriausi draugai.“

Būdamas tik 19-os metų M. Grigonis po karjeros etapo Kauno „Žalgirio“ dublerių gretose pasuko į antrąją Ispanijos krepšinio lygą ir prisijungė prie Hueskos „Penas“ klubo. Krepšininkai pasakojo, kad tuomet minčių apie tai, kaip pasisuks tolimesnė karjera tiesiog nebuvo.

„Nieko tuomet toli į ateityje negalvojau. Nežinau, ar prasimušiu. Man buvo pasiūlyta sutartis, todėl sutikau vykti ir žaisti. Jau buvo rugsėjo mėnuo, todėl važiavau žaisti“, – prisiminimais dalinosi M. Grigonis.

Po karjeros etapo Ispanijoje ir Vokietijoje krepšininkas atvyko žaisti į savo gimtąjį miestą Kauną. Čia M. Grigonis sutiko Šarūno Jasikevičių, su kuriuo krepšininkui dar teko iš pradžių atrasti bendrą kalbą.

„Šaras pradžioje davė nemažai spaudimo. Reikėjo pasiekti patį dugną, kad galėtum atsispirti ir kilti, – aiškino krepšininkas. – Iš trenerio yra labai daug ko pasimokyti, reikia atsirinkti jo pasakytą informaciją. Kai pabūni su juo, supranti, kad jis nori tau gero. Kažką dar bandžiau su vėjo malūnais, pamačiau, kad nepavyks ir pasakiau: „gerai, sakyk, ką reikia daryti“.“

Ketvirtojoje #ŽalgirisOnAir tinklalaidėje su M. Grigoniu kalbama:

apie reabilitaciją po pėdos operacijos (0:40);

apie pasikeitusią rutiną ir tėčio pareigas (2:53);

apie dominavimą krepšinio aikštelėje tarp bendraamžių, mokytojų erzinimą ir namų arešto nepaisymą (7:47);

apie laikus jaunimo rinktinėse, nesutarimus su treneriais ir kovą dėl vietos „Žalgirio“ komandoje (12:07);

apie persikėlimą į Ispaniją, ispanų kalbos įgūdžius, darbą su Pedro Martinezu, incidentą su Luka Dončičiumi ir Timo Abromaičio kilmę (16:15);

apie metus, praleistus Vokietijoje, laisvą žaidimo stilių Berlyno ALBA klube ir pasikeitusią rolę aikštelėje (25:03);

grįžimą į Kauną, „Žalgirio“ sistemą, darbą su Š. Jasikevičiumi, bendravimą su žurnalistais, pasitikėjimą savimi lemiamais rungtynių momentais ir kūrėjo vaidmenį aikštelėje (28:10);

apie „Žalgirio“ tritaškių pataikymą, K.C. Riversą ir sąžinės graužatį dėl patirtos traumos (40:07);

„Blitc“ žaidimas (42:24);

žiūrovų klausimai (49:40).