J. Zdovcas: norėjau įteikti V. Garastui dovaną, bet, deja, jam dar teks jos palaukti

Vladas Garastas nervingai spyriojosi sėdėdamas prestižinėje „Žalgirio“ arenos vietoje, per pusmetrį nuo Jure Zdovco prie šoninės linijos. Ir ne dėl to, kad jo laukė garbinga akimirka Nemuno krepšinio saloje.

Garastas jaudinosi dėl „Žalgirio“, kuris pralaimėjimu Milano „AX Armani Exchange“ 70:74 toliau neišsikapsto iš pralaimėjimų šulinio.

Penki tūkstančiai žiūrovų po pirmojo kėlinio stojosi iš vietų atiduoti pagarbos 90-ąjį jubiliejų švenčiančiai Lietuvos krepšinio legendai.

Zdovcas buvo sutikęs Garastą 1990-ųjų pasaulio čempionato finale, kai jugoslavai pranoko SSRS komandą.

Iš savo žaidėjo karjeros laikų garsų Lietuvos trenerį atsiminęs „Žalgirio“ strategas po susitikimo sveikino šį su garbingu jubiliejumi.

„Puikus treneris. Linkiu jam didžiausios sėkmės. Norėjau įteikti jam pergalę kaip gimtadienio dovaną. Bet, deja, jam teks šiek tiek palaukti“, – atsiduso 55-erių slovėnas.

„Žalgirio“ krepšininkai ir gerbėjai laukia jau nuo gruodžio 2-osios, kai žaliai balti pastarąjį kartą džiaugėsi pergale prieš Vitorijos „Baskonia“.

Zdovcas po atkaklaus mūšio su Italijos vicečempionais sulaukė Ettore Messinos komplimentų už disciplinuotą krepšinį. Tačiau tai menkai guodžia jau devynių pralaimėjimų seriją daugiau nei du mėnesius skaičiuojantį specialistą.

„Aš tikrai labai liūdnas dėl pralaimėjimo. Ypač žaidžiant tokių puikių fanų akivaizdoje, – sielojosi Zdovcas. – Tikiu, kad nusipelnėme pergalės. Bet nepavyko. Neatkovoti kamuoliai, pramesti laisvi metimai... Manau, tai nulėmė nugalėtoją.“

– Kuriais žaidimo aspektais jūs nusipelnėte pergalės?

– Dabar sunku apie tai kalbėti, nes vis tiek pralaimėjome mačą. Man dar reikia atsikvėpti, kad nesuklysčiau. Bet žaidėjai kovojo.

Tik kad buvome atsipalaidavę gynyboje su varžovų perimetro krepšininkais. Po ilgosios pertraukos žaidėme tik su Lauvergne'u ir Nebo, bet Milanas vis tiek sugriebė 15 atšokusių kamuolių puolime...

– Kodėl mačo pabaigoje atakų smaigalyje „Žalgiris“ tiek daug rėmėsi Edgaru Ulanovu?

– Puolime turėjome du ginklus. Su Lekavičiumi, kuris sukuria pranašumus sau ir kitiems, ir su Ulanovu.

Varžovai turėjo keturias komandines pražangas, todėl norėjome išprovokuoti pražangų arba per centravimą susikurti situacijų metikams.

Prieš tai mums tai sekėsi daryti, bet kartais tai veikia, o kartais ne. Buvo ir gerų metimų, tik nepataikėme.

– Tačiau uždengti varžovų snaiperių, ypač Delaney (20 tšk.) ir Danielso (15 tšk.), nepavyko, o Milanas sumetė 12 tritaškių. Kodėl?

– Delaney ir jo individualūs sugebėjimai yra atskira tema. Bet nenoriu pasakyti nieko blogo neperžiūrėjęs mačo dar kartą.

Tiesiog Lukas gynyboje mažas, per jį gali permesti. Mes taip pat turėjome tam tikrą sumanymą, tačiau klydome su juo, ypač pirmoje pusėje. Trūko nuo suolo pakilusių žaidėjų koncentracijos. Danielsas pridarė mums rūpesčių Milane ir nustebino mus dar kartą.

Kita vertus, žinome, kad nesame geriausiai besiginanti komanda ir varžovai žino mūsų silpnąsias vietas.

– Ketvirtojo kėlinio viduryje „Žalgiris“ strigo puolime, o poroje atakų daug reakcijų aplink aikštę sukėlė ant pražangos ribos iš Lekavičiaus kamuolį išmušęs Melli ir tik paprasta pražanga prieš Nebo greitoje atakoje. Kaip jūsų akimis atrodė tie epizodai?

– Nenoriu to komentuoti. Bet gal taip nutiko dėl to, kad Milanas yra viršuje, o mes apačioje... Manau, kad mes nusipelnėme šiek tiek daugiau pagarbos.

– Gal vertėjo pasinaudoti taisykle ir reikalauti peržiūrėti pražangą prieš Nebo greitoje atakoje?

– Jei atvirai, gerai nemačiau tos situacijos, o iš asistentų niekas neparagino to padaryti. To paties klausiau asistentų. Gal iš tikrųjų reikėjo pasinaudoti šia taisykle.

– Sėkmingą atkarpą turėjęs Marekas Blaževičius žaidė tik 3 minutes. Ar sugrįžus Lauvergne'ui ir Nebo jis iškrenta iš rotacijos?

– Tikėjausi šio klausimo. Marekas gerai išnaudojo savo šansą, kai Joshas ir JoJo buvo iškritę iš rikiuotės. Jis žaidė drąsiai ir užsirekomendavo vertinant jo galimybes kitam sezonui.

Bet turime tris didelius vyrukus. Nesvarbu, kokie jų vardai ar algos, jie turi kautis. Ir mes negalime laukti. Jei prastai startuoji, eilėje yra kitas.

Gera turėti tokius tris centrus, bet tuo pačiu tai ir nedidelis galvos skausmas.

– Cavanaugh tritaškis mačo pabaigoje karpė skirtumą iki keturių taškų, bet likus žaisti 18 sekundžių greitai prasižengti nepavyko. Kodėl?

– Taip, Tai (Websteris) vėl... Mes praleidome pražangos momentą ir tada jau buvo per vėlu. Tai patyręs varžovas ir jie tuo pasinaudojo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Irena

Irena  portretas
Didžiausia dovana krepšiniui, tai Lidl
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių